Vasario 5 dieną Radviliškio rajono Etikos komisija rinkosi į posėdį, kuriame nagrinėjo tris klausimus, susijusius su politikų elgesiu bei savo pačios 2017 m. darbo ataskaita.
Posėdyje dalyvavę 6 etikos sargai vienbalsiai nutarė, jog mero A. Čepononio kaltei nustatyti negalima surinkti įrodymų, bet pradės net du lygiagrečius tyrimus dėl politikų: vicemero K. Augulio ir Tarybos narių E. Martynkino bei J. Malinausko mestų kryžminių kaltinimų.
Mero kaltei nustatyti „netikėtai“ trūksta įrodymų
Po to, kai Valstybinė asmens duomenų inspekcija nustatė, jog Radviliškio rajono savivaldybės direktorė konservatorė J. Margaitienė neteisėtai davė prieigą prie savivaldybėje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų savo bendrapartiečiui merui A. Čepononiui, Etikos komisija taip pat gavo piliečio prašymą įvertinti rajono vadovo elgesį. Dėl visuomenei nežinomų „povandeninių“ srovių, vis tik pro J. Povilaičio vadovaujamus etikos sargus šis politikas beveik visada sugeba išslysti it slidus žaltys niekada nenukentėjęs. Savivaldybės užkulisiuose seniai kalbama, kad „valstietis“ J.Povilaitis pastaruoju metu daugiau atstovauja konservatorių interesams nei savo bendrapartiečių.
Arba Etikos komisija ne laiku pradeda tyrimą, o tada jau teismas „užstoja“ merą, arba nebedrįsta antrą kartą nagrinėti, arba įrodymų pritrūksta. Etikos sargams būtinai norėjosi sužinoti, ar galima kokiu nors būdu patikrinti, jog meras iš savo kabineto galėjo stebėti posėdžiaujančius Tarybos narius mažojoje salėje. Trumpą atmintį atgaivintų „Bilobil“ vaistai, tačiau suprantama, kad dėl pirmininko J. Povilaičio ir kitų jo kolegų senatvės buvo pamiršta visiškai nereikšminga detalė: iki 2017 m. liepos mėn. merui teismas neleido vykdyti tarybos nario pareigų. Įjungę kairiuosius savo smegenų pusrutulius ir pasitelkę dedukcinį mąstymą, etikos sargai būtų supratę, kodėl iš 25 Tarybos narių tik vienam vieninteliam asmeniui, kuriam nebuvo leidžiama dalyvauti komitetų darbe, „suteikta“ prieiga. Kam kviesti taip vadinamą specialistą, kuris bijos prarasti darbą, jei paliudys, kad tikriausiai ir turėjo instaliuoti programas mero kabinete esančiame kompiuteryje. Tačiau didžiajai daliai Etikos komisijos narių toks postmodernizmo reiškinys kaip informacinės technologijos ir jų teikiama nauda tiesiog nesuprantamos ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, tad lengviausiai buvo priimti sprendimą: nėra įrodymų. Nors valdininkams į sostinę patys rajono „klapčiukai“ rašė: prieiga merui būtina dėl jo įgyvendinamų funkcijų! Paprasčiau tariant, meras užsimanė būti „Didžiuoju broliu“. Deja, J. Povilaičio vadovaujama komisija – tai ne slaptai dirbantys STT vyrukai juodais drabužiais, tačiau tikėtina, jog Etikos komisija tiesiog eilinį kartą pabijojo aiškintis dėl konkretaus politiko sugebėjimų daryti rokiruotes ne tik savivaldybėje, bet ir už jos ribų.
Kaltinimų lavinoje -skundai Etikos komisijai
Paskutiniame Tarybos posėdyje Tarybos narys E. Martynkinas, palaikomas savo kolegos, kreipėsi į merą dėl mero pavaduotojo K. Augulio elgesio ištyrimo. Buvusio bendrapartiečio išsišokimais nepatenkintas K. Augulis tiesioginės transliacijos metu nerišlių žodžių ir minčių kratiniu apkaltino dabar nepartinį E. Martynkiną ir „darbietį“ J. Malinauską šmeižtu. Keturi politikų etiką turintys saugoti Tarybos nariai: „darbietis“ J. Baublys, neseniai į komisiją vietoj E. Martynkino priimta socdemė E. Ivanauskytė, konservatorė A. Januševičienė ir pats pirmininkas „valstietis“ J. Povilaitis asmeniškai dalyvavo ne tik praeitame, bet ir ankstesniuose posėdžiuose, tad viską girdėjo „iš pirmų lūpų“. Iš šalies žvelgiant, tokie Etikos komisijos veiksmai gali būti suprantami kaip prasidėjusi priešrinkiminė kampanija dorotis su konkurentais ir paaiškinami tik vienaip. Bausti kritikos pozicijai nestokojančius Tarybos narius per Etikos komisiją, o vėliau parodyti juos kaip garsiai ir nereikšmingai rėkiančiuosius „chamus“, kuriems Taryba – ne vieta. Deja, bet Etikos komisija šį kartą išdrįso net perimti ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas ir aiškintis, kas, ką ir kur šmeižė. Tikriausiai juridinei konsultacijai į komisiją ir vėl bus iškviestas teisės „guru“ A. Matuzevičius. Jau trečius metus dirbanti šios kadencijos Etikos komisija, vadovaujama pirmininko J. Povilaičio, tikėtina, ne tik dar nesuvokia savo funkcijos, bet ir lyg Odesos viešnamio kekšė „gulasi į lovą su bet kuriuo pakeleiviu“. Gal visai Etikos komisijai faktas apie socdemo K. Augulio neetišką elgesį šalinant bendrapartiečius iš partijos ir nėra žinomas, tačiau abejotina, kad to nežinotų neseniai į komisiją priimta socdemė E. Ivanauskytė.
Du mušasi – trečias laimi
Bet kuris, susidomėjęs vietos politika, supras, kad vicemero K. Augulio žemiškais instinktais ir perdėtu jo garbės suvokimu manipuliuoja „nematoma ranka“. Jei didžioji dalis žmonių pagalvos apie „sunkią“ Antano ranką, manyčiau, jų spėjimas net ir lažybų punktuose būtų priimamas pakankamai geru santykiu. Konservatoriams, kaip didiesiems koalicijos partneriams, tiesiog nieko beveik nereikia daryti, ir, pasinaudojant Etikos komisijos „paslaugomis“, leisti „mažiukams“ iš socdemų stovyklos diskredituoti ją visuomenės akyse. Bet kodėl tokiems jau net ir priešrinkiminiams triukams pasiduoda patyrusio politiko J. Povilaičio vadovaujama komisija, lieka atviras klausimas. Gal jis ne toks jau ir patyręs, jei nesugeba išlikti objektyvus mažareikšmiuose ginčuose ir pamatyti esmę? Suprantama, ir pats politikas nesitikėjo, kad jam sutikus tapti Etikos komisijos pirmininku, jis vadovaus šiuo metu bene žinomiausiai Tarybos institucijai. Juk Etikos komisija 2017 m. „dirbo“ gal net intensyviau nei 2016 m.
Marius Aleksiūnas
