Projektas viešai neskelbiamas
Radviliškio valdantieji paruošė sprendimo projektą tarybai dėl būsto pirkimo bendruomeninių vaikų globos namų steigimo Jaunystės gatvės 22 -ąjame name. Kas kelia pagrįstų įtarimų dėl šio klausimo? Pirmiausia tai, kad sprendimo projektas nebuvo iš anksto pateiktas komitetų posėdžių preliminariose darbotvarkėse. Sakytume, sprendimas netikėtas, bet kaip pavyko sužinoti, procesas dėl konkretaus būsto pirkimo vyksta kone visą rugsėjį. Tad neaiškus motyvas šio paslaptingo ir skuboto pateikimo klausimo svarstymo. Radviliškio rajono mero Vytauto Simelio, kuris teikia sprendimo projektus, paklausti nepavyko, nes telefonu nepasiekiamas, o darbotvarkėje pateikta informacija, kad meras iki rugsėjo 26 dienos nedirba. Tačiau į šį klausimą atsakė administracijos direktorė konservatorė Jolanta Margaitienė, kuri paaiškino, kad tik „paskutinę minutę“ buvo gauti visi dokumentai. Tad dėl šios priežasties ir nebuvo skelbiama išankstinėje darbotvarkėje. Nesinorėtų daug komentuoti, tačiau valdininkų tarpe triukas su „paskutinių minučių dokumentais“ yra toks pat nuvalkiotas, kaip ir prašymas užduoti klausimus raštu. O iš tikrųjų tai paaiškinama labai paprastai: kad mažiau klausimų kiltų ir nebūtų spėta nuodugniai išsiaiškinti svarbių niuansų.
Procesas vyksta sudėtingai
Antras faktas, traukiantis dėmesį – tai gyvenamojo rajono parinkimas ir jo bendruomenės informavimas apie tai, kad kaimynystėje bus įkurti bendruomeniniai vaikų namai. Kaip žinia, tokią naujieną ne visi gyventojai sutinka palankiai. Ypač tie, kurie gyvena ketinamo pirkti būsto kaimynystėje ir baiminasi, kad nuosavo būsto vertė rinkoje gali nukristi dėl vaikų namų atsiradimo. Nėra paslaptis tai, kad visuomenėje dar daug žmonių, kurie bodisi valstybės globojamų vaikų dėl jų galimo neprognozuojamo elgesio. Bet labiausiai baiminamasi priežastinio ryšio dėl galimo nekilnojamo turto paklausos sumažėjimo, o jai mažėjant, tikėtina, kad mažės ir jo vertė. Trečias faktas, tai vangiai vykstantis bendruomeninių vaikų namų steigimas Radviliškyje. Pažymėtina, kad valdžia nieko nedaro, kad šis procesas būtų sklandus ir savalaikis. Vaikų namuose gyvena dar nemažai vaikų, kurie laukia geresnių gyvenimo sąlygų. Tačiau per dvejus metus savivaldybė sugebėjo viso labo nupirkti tik vieną butą, nors bendruomeninių vaikų namų procesas yra valstybės skatinamas ir finansuojamas. Tas faktas, kad savivaldybė aštuoniolika kartų organizavo būsto pirkimą vaikams ir nupirko tik vieną butą 2020 metais tik pabrėžia nepakankamą valdžios dėmesį šiam procesui. Juk ne sotūs dėdės gyvena vaikų namuose, o tie vaikai, kurie laukia naujų namų, gali ir toliau laukti.
Gyventojai baiminasi būsimų kaimynų
Valdžia teisinasi, kad šio proceso įgyvendinimą stabdo aukšti reikalavimai bendruomeninių vaikų namų būstui ir tokių rinkoje stokojamos pasiūlos. Pasak administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, dauguma radviliškiečių dar nesusitvarkę nekilnojamo turto Registrų centre, nemaža dalis gyvenamųjų namų rinkoje yra nepriduoti. Vis tik J. Margaitienė pasidžiaugė, kad savivaldybės darbuotojams šį kartą pavyko surasti reikalavimus atitinkantį butą, kuris yra pirmame aukšte. Paklausta apie namo kaimynų nuomonę dėl naujos kaimynystės, administracijos direktorė teigė, kad pati asmeniškai nekalbėjusi su gyventojais, tačiau žinanti, kad bus įvairių nuomonių, bus ir tokių, kurie nesutiks. Tačiau Savivaldybės vadovė apeliuoja į teigiamą suaugusių žmonių požiūrį vaikų atžvilgiu. J. Margaitienė šį procesą tapatina su socialinių būstų pirkimu, kuriuose apgyvendinamos arti socialinės rizikos ar joje esančios šeimos. Šiame procese ji nematanti nieko blogo.
„Be to čia su vaikais gyvens darbuotojai, kurie juos prižiūrės, tad papildomų saugos priemonių imtis neteks“ – pabrėžė administracijos direktorė. Visiškai suprantamas socialiai atskirtų vaikų integracijos procesas į visuomenę. Jis reikalingas, sveikintinas ir būtinas. Tačiau, kodėl kaimynai palikti nuošalyje ir nuo jų slepiama informacija? Juk tai jiems teks gyventi šalia vaikų, kurie, švelniai tariant, nėra šventi. Nėra paslaptimi ir tai, kad Radviliškio vaikų namų gyventojai yra įvairaus plauko ir turėję reikalų su teisėsauga. Tokia kaimynystė negali neraminti. O konservatorių deleguota administracijos direktorė tikina, kad su apgyvendintais vaikais dirbs šeši pasikeičiantys darbuotojai, tad didesnės jų apsaugos tikėtis neverta. Na, o paklausta apie kitokią gyventojų nuomonę, J. Margaitienė kategoriška: „teks jiems susitaikyti su tokia kaimynyste, negi dabar vaikus į kosmosą išsiųsime?“
Kol Radviliškio valdžia tenkinasi sausais žodžiais apie vaikus, kaip visuomenės ateitį ir visiškai nusispjauna į kaimynystėje gyvenančius miesto bendruomenės narius, jų problemas, tai pačiai bendruomenei nesuprantamas sprendimas pasireiškiantis problematiškų vaikų išskirstymu į mažesnes grupes, „išbarstytas“ po miestą. O gal atsakymas slypi tame, kad butas perkamas kone namo vertės, sudarančios apie 70 000 eurų.
Robertas Samuilis
