Lapkričio 12 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose organizuotoje „Kavos popietėje“ lankėsi radviliškietis medžio skulptorius, tautodailininkas Edmundas Gaubas. „Mes dažnai kviečiamės į kavos popietes įvairius žmones ir pamirštame talentingus bendruomenės narius. Šiandien pas mus apie savo kūrybą papasakoti atvyko bendruomenės narys, medžio skulptorius Edmundas Gaubas“,- popietės svečią pristatė bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Kūrybos pradžia – sovietų kariuomenėje
Pasak radviliškiečio menininko E.Gaubo, pirmieji bandymai drožinėti buvo tarnaujant sovietų armijoje, o pamačius, kad neblogai sekasi, tai tapo viso gyvenimo laisvalaikio pomėgiu. „Dirbant Žemės ūkio mašinų gamykloje, būdavo organizuojamos parodos, kuriose dirbantieji eksponuodavo savo kūrinius. Pradėjau dalyvauti šiose parodose su savo drožiniais, kasmet darbai tobulėjo. Bendradarbis atnešė „smetonišką“ A raidės enciklopedijos tomą ir tada susidomėjau istorija. Iš šios enciklopedijos labai daug sužinojau apie kunigaikštį Algirdą, kokias jis kovas laimėjo prieš totorius. Nuo 1987 m. dalyvavau Atgimimo parodose su Didžiųjų kunigaikščių bareljefais. Bandžiau drožinėti kūrinius ir kitomis temomis, tačiau vis dėlto man patiko istorinė tema ir sūnus Martynas patarė eiti šia linkme, nesiblaškyti“,- pasakojo skulptorius.
E.Gaubo sūnus Martynas Gaubas – žinomas skulptorius Lietuvoje ir užsienyje, pelnantis aukso medalius už skulptūras iš ledo, smėlio, sniego. „Sūnus užaugo ant skiedryno, tad jam nieko kito nebeliko, kaip tik tapti skulptoriumi. Šiandien galiu pasakyti, kad aš likau kažkur pastalėje, o jis – jau visa galva aukštesnis. Šiuo metu Martynas dirba su bronza, o tai skulptūroje – jau „aukštasis pilotažas“,- sūnaus pasiekimais didžiavosi tėvas.
Žymusis kūrinys – „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“
Vienas žymiausių ir didžiąją dalį Lietuvos apkeliavęs menininko darbas – įspūdingas horeljefas, skirtas Žalgirio mūšio 600 – mečio progai paminėti – „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“. Šį įspūdingo dydžio – 3,4 m ilgio ir 1 m aukščio – kūrinį E.Gaubas kūrė penkerius metus, kiekvienai figūrėlei skirdamas net po mėnesį. „ Prieš kurdamas „Žalgirį“ miesto bibliotekoje perskaičiau turbūt visas istorines knygas. Pirmiausia reikėjo nusipiešti eskizus, vėliau dėlioti figūrėles, jas derinti, keisti jų rankų, kūno padėtį, matuoti proporcijas“,- pasakojo menininkas.
Pasak E.Gaubo, šis jo kūrinys yra daug pakeliavęs – eksponuotas Trakų pilyje, Valdovų rūmuose, parodose Gniezne, Jurbarke, Panevėžyje. Kad darbas buvo pastebėtas ir įvertintas, rodo tai, kad jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, o jo autorius puikuojasi fotomenininko R.Dikavičiaus albume „Laisvės paženklinti“, šalia žymiausių Lietuvos menininkų. „Kad pakliūsiu į R.Dikavičiaus knygą šalia žymių menininkų net nesvajojau – juk aš neturiu jokio menų mokslo baigimo pažymėjimo, net mokytojo neturiu, kuriam galėčiau padėkoti. Tėvas kartais padarydavo kėdę, stalą, spintelę, bet drožiniais neužsiimdavo“,- sakė radviliškietis.
Šiuo metu žymusis horeljefas „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“ saugomas E.Gaubo namuose. „Tikėkimės, kad ateityje atsiras Radviliškio karšto muziejus, kuriame jūsų kūriniai tikrai suras savo vietą ir jais galės pasigrožėti radviliškiečiai bei miesto svečiai“,- išreiškė viltį bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.
Artimesnis tradicinis menas
Popietės svečias sakė, kad jam visada buvo ir yra
artimesnis bei suprantamesnis tradicinis, ne šiuolaikinis menas. Bendruomenės
pirmininko paklaustas, kaip jis vertina 200 tūkst. litų kainavusią skulptūrą
Vilniuje „Vamzdis“, šis atsakė, kad tokių kūrinių nevertina ir už tokius
pinigus būtų galima daug gražių dalykų padaryti. „Man artimesnis tradicinis
menas. Buvau su sūnumi Martynu Kultūros ministerijoje, parodoje, skirtojeŽalgirio
mūšio 600 – osioms metinėms. Ten buvo eksponuojamas paveikslas – pilkas fonas,
kuriame nupiešta pilkai juoda juosta. Pasirodo, kad tai – mūšyje dalyvavusio
žirgo uodega. Taip jau yra, kad jaunimui patinka modernusis menas, vyresniems –
tradicinis ir abi pusės turbūt teisios“,- samprotavo menininkas.
Miestą puošia per dešimt skulptūrų
Edmundas Gaubas aktyviai dalyvauja medžio drožėjų pleneruose, kurių dalyvių
kūriniai puošia Radviliškio miestą bei rajoną. Menininkas suskaičiavo, kad
mieste pastatyta 10 jo skulptūrų: ir suolelis centre, ir skulptūros miesto
parke, prie gaisrinės, prie senųjų kultūros namų, prie darbo biržos, Trys
kryžiai prie bažnyčios.
„Esu prisidėjęs ir prie skulptūros pastatymo
miesto centre, prie fontano. Sužinojęs, kad naikinamas Komunalinis kombinatas,
nuėjau pas merą ir pasakiau, kad reikia iš ten paimti gražią merginos
skulptūrą. Gal merui ji nerūpėjo, nes atsakė, kad skulptūros nepastebėjęs.
Sūnus susisiekė su skulptūros autoriumi A. Toleikiu – pasirodo, skulptūrą
norėta pastatyti miesto centre, tačiau šios minties atsisakyta, nes mergina
buvo per daug apsinuoginusi. Nežinau, su kuo meras kalbėjo, ką darė, man tik
svarbu, kad skulptūra nebuvo išvežta iš miesto ir pastatyta prie fontano“,-
pasakojo E.Gaubas.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius paklausė E.Gaubo, kodėl menininkas
neišdrožia savo pavardės ant kūrinių – štai meras, nors ir ne skulptorius, savo
pavardę įamžino ir ant skulptūros prie
fontano, ir ant lentelės prie serpantino paminklo. „Gal kam ir svarbu
įsiamžinti, man tai nelabai rūpi“,- atsakė E.Gaubas.
Apie ateities planus
Šiuo metu menininkas baigia naujausią savo kūrinį – 1,5 m aukščio ir 3 m ilgio
horeljefą, skirtą mūšio su bermontininkais prie Radviliškio 100 – mečiui
paminėti. „Tai didesnis darbas nei „Žalgiris“, jis jau beveik baigtas. Kūrinyje
vaizduojamas lietuvių mūšis su bermontininkais Radviliškio mieste, prie
bažnyčios: skraido lėktuvai, šaudo, gaudo, sproginėja. Darbas bus eksponuojamas
kitais metais, vasario 16 d., vyksiančioje Tautodailės parodoje. Griežčiausia
„revizorė“ žmona sakė, kad šis darbas gal geresnis net už „Žalgirį“, labai
palankiai įvertino ir sūnus Martynas“,- apie naujausią kūrinį pasakojo medžio
drožėjas.
Popietės pabaigoje svečiui buvo padovanota savaitraščio „Radviliškio kraštas“
mėnesio prenumerata, o bendruomenės nariai jam už pasakojimą padėkojo gausiais
plojimais.
Lapkričio 12 d. tradicinę „Kavos popietę“organizuoti padėjo bendruomenės
savanoriai V.Aleknienė, S.Skorkaitė, R.Radavičienė, A.Litinskas. Prie popietės
organizavimo taip pat aktyviai prisidėjo Z.Romarienė, T.Kojelienė,
V.Goštautienė.
„Radviliškio krašto“informacija
