Jei ne Akademija, Dotnuva tebūtų tik dar vienas miestelis Vidurio Lietuvoje, netoli Kėdainių. Tiesa, su įdomiu dvaru ir jo paveldu.
Akademijos, taip pat su ja susijusių kitų mokslo įstaigų, veikiausiai nebūtų atsiradę, jei ne Piotras Stolypinas, Rusijos vidaus reikalų ministras ir ministras pirmininkas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jo tėvas, Rusijos diplomatas Arkadijus Stolypinas, netoli Kėdainių turėjo Kalnaberžės dvarą (neseniai jį visai nustekeno V. Uspachych !), kuriame kelis metus praleido, o Vilniaus gimnazijoje ir mokėsi, būsimasis Rusijos žemės ūkio reformos autorius. Reformos tikslas buvo išardyti būdingą Rusijai bendruomeninį žemės valdymą ir sukurti pažangią vienkiemių sistemą. 1911 m. iš seno, įsiskolinusio, Dotnuvos dvaro paimtoje teritorijoje P. Stolypino sprendimu įkurta žemės ūkio mokykla. Ji turėjo rengti reformuotam ūkiui reikalingus specialistus. Sėkmingai pradėtą darbą nutraukė karas, o 1919 m. mokykla atkurta, bet jau kaip Lietuvos valstybės švietimo ir mokslo institucija. Po kelių metų ji virto technikumu, o 1924 m. – Lietuvos žemės ūkio akademija. Akademija tapo Respublikos žemės ūkio ir miškų specialistų aukštąja mokykla, taip pat mokslų centru. Joje sėkmingai darbavosi lietuviai profesoriai, kol jų darbą nutraukė sovietų, o vėliau nacių okupacija. Pokario metais Akademiją iškėlus į Kauną, Dotnuva visgi išliko mokslo centru ir yra juo iki šiol.
P. Stolypino, labai gabios ir prieštaringos asmenybės, vardas Dotnuvoje neįamžintas. Nereikėtų pamiršti, kad jis, kaip vidaus reikalų ministras, malšino 1905–1907 m. revoliuciją ir yra atsakingas už daugybės kovotojų prieš carizmą kančias. Bet visgi jo atminimo lenta Vilniuje yra, pakabinta kai Lietuvos santykiai su Rusija buvo kitokie.
Šis politikas gyvenimą baigė Kijeve, kur anarchistas D. Bogrovas jį mirtinai sužeidė dramos teatre.
Dotnuvos miestelis, žinomas nuo XIV a., du kartus (XVII ir XX a.) gavo miesto teises, bet jų neišlaikė.
Jonas Sireika
