Socialinio darbuotojo profesija šiuo laikotarpiu nėra itin populiari jaunimo tarpe, o jei ir abiturientas pasirinka socialinio darbo studijas ir jas baigia, dažniausiai nedirba pagal įgyta profesiją. Socialinio darbo kaip profesijos nuvertinimą galimai lemia: valstybėje susiformavusios ir asmeninės vertybinės nuostatos, profesijos paklausa darbo rinkoje (2021-2030 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pagrindimas). Dėl šios priežasties manytina, kad visuomenės narius, socialinio darbo studentus tikslinga supažindinti su socialinio darbuotojo profesine veikla, darbinės veiklos perspektyvomis.
Socialinio darbo profesinės veiklos metu siekiama socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Atvejo vadyba socialinio darbo profesiniame lauke traktuojama kaip vieno žmogaus, kaip atvejo, situacijos valdymą, koordinavimą. Dažnai atvejo vadyba kelia asociacijas, kad ši veikla susijusi su netiesioginiu socialiniu darbu – administracine veikla, dokumentų tvarkymu, tačiau taip nėra. Daugiausiai dėmesio atvejo vadybos metu skiriama bendravimui su paslaugų gavėjų šeima, su jų aplinka ir bendradarbiaujančiomis institucijomis, vertinant šeimos poreikius pagalbai. Socialiniam darbuotojui (atvejo vadybininkui) būtinos atitinkamos kompetencijos: vertybinės nuostatos, asmeninės savybės, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, praktinė patirtis, t. y. tokios kompetencijos struktūros, kurios prisidėtų prie teikiamų socialinių paslaugų kokybės ir veiksmingumo.
2024 m. vasario 23 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnybos vedėja (socialiniam darbui su šeimomis) Edita Einingienė ir socialinės darbuotojos (atvejo vadybininkės) Lina Frydendal ir Lina Liutkevičienė dalyvavo Šiaulių valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedroje socialinio darbo studentų paskaitoje, kurios metu supažindino studentus su RPBSPC veikla, apimančia įvairias socialinio darbo paslaugas. Didesnis dėmesys buvo kreiptas į Atvejo vadybos proceso pristatymą, skatinant studentus geriau suprasti socialinio darbo svarbą, galimybes, bei pristatyti praktinius aspektus. Socialinės darbuotojos (atvejo vadybininkės) pristatė atvejo vadybą iš praktinės pusės, pailiustravo rečiau pasitaikančiais atvejais, supažindino su posėdžių vedimo tvarka, sprendimų priėmimo metodų ypatumais. Studentams savęs įsivertinimui buvo pateikti testai „Būsimiems socialiniams darbuotojams“, aptarti gauti rezultatai, vyko gyva diskusija, studentai turėjo puikią progą užduoti rūpimus klausimus atvejo vadybą organizuojančioms ir vykdančioms specialistėms. Tai puiki galimybė studentams gyvai iš socialinio darbo praktikų išgirsti ir suprasti socialinio darbo esmę bei svarbą visuomenėje. Studentai aktyviai dalyvavo diskusijoje, domėjosi socialinio darbuotojo(atvejo vadybininko) vykdoma praktine veikla, pateikė klausimus. Bendros diskusijos metu buvo akcentuotos socialinio darbuotojo (atvejo vadybininko) asmeninės savybės, vertybinės nuostatos, turimos kompetencijos, padedančios vykdyti socialinio darbuotojo (atvejo vadybininko) praktinę veiklą. Diskusijos metu buvo stiprinamas bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis, ruošiančiomis būsimus socialinius darbuotojus. Studentai buvo skatinami rinktis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centrą atlikti praktiką. Įstaigoje studentams sudaromos lanksčios profesinės praktikos sąlygos, skiriami patyrę praktikos vadovai. Studentai turi galimybę praktiškai patirti, kaip atrodo darbo diena įstaigoje, kaip vyksta susitikimai su paslaugų gavėjų šeimomis, kaip vykdomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis. Suprasti socialinio darbuotojo (atvejo vadybininko) atsakomybės ir komunikacijos aspektus, praktikos vadovo vykdomus vaidmenis. Praktikos vadovas yra tarpininkas tarp įstaigos ir studento, lydi studentą visos profesinės praktikos metu. Bendravimas ir viešinimas yra esminiai įrankiai, kurie leidžia efektyviai dalintis informacija, praktika ir perspektyvomis su auditorija. Tai padeda kurti sąmoningumą, skatina dialogą ir supratimą bei leidžia formuoti bendrąją nuomonę. Bendravimas ir viešinimas yra svarbus siekiant kurti gerąją sklaidą, pritraukti baigiančius studijas jaunuolius į socialinių darbuotojų gretas.
Parengė:
RPBSPC Paramos šeimai tarnybos vedėja (socialiniam darbui su šeimomis) Edita Einingienė
RPBSPC Socialinė darbuotoja (atvejo vadybininkė) Lina Liutkevičienė
RPBSPC Socialinė darbuptoja (atvejo vadybininkė) Lina Frydendal
