Šiaulių rūmų trijų teisėjų kolegija iš Regionų administracinio teismo pradėjo nagrinėti dar vieną bylą, susijusią su Radviliškio rajono savivaldybės politikais ir valdininkais.
Byloje atsakovu patrauktas rajono meras A. Čepononis, kuris vienasmeniškai atsisakė išieškoti žalą iš administracijos direktorės J. Margaitienės. Nežinia, ko labiau išsigando, ar rūsčios trijų Temidės tarnų kolegijos, ar jam baimės įvarė keletą metų besitęsianti baudžiamoji byla, bet tiesiogiai piliečių rinktas politikas pabijojo asmeniškai atvykti į teismą. Posėdyje jam atstovavo beveik asmeniniu jo advokatu virstantis administracijos juristas A. Matuzevičius. Mokesčių mokėtojų atlyginimą gaunantis valdininkas jau keletą kartų nesėkmingai bando apginti ne tik merą, bet ir kitus neteisėtai besielgiančius politikus ir savo kolegas iš administracijos.
Byloje skundą palaikantis asmuo siekia apginti viešą interesą. Bet piliečio reikalavimui nepritaria meras A. Čepononis, kuris mano, kad nėra tikslinga išsiieškoti bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos vienoje iš keleto civilinių bylų, susijusių su Radviliškio baseinu. Dar daugiau. Atsiųstame spalio mėn. rašte šis politikas teigė, jog Radviliškio baseiną stačiusios UAB „Raseinių statyba“ įmonės advokato paslaugoms tūkstantinės eurų sumos, padengtos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų, nėra jokio … pagrindo!!! Nors jo bendrapartietė konservatorė J. Margaitienė pati, niekieno neverčiama, nutraukė 125 tūkstančių eurų vertės papildomų darbų sutartį iš karto po to, kai dar 2016 m. kovą buvo parašytas pareiškimas STT.
Statybininkai kelis kartus ragino administraciją sumokėti už atliktus darbus, tačiau ši valdininkė priėmė sprendimą bylinėtis, nors pripažino faktą dėl atliktų darbų ir privežto daugiau nei 3000 kubų žvyro, kurio Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai taip ir negalėjo rasti. Bet merui tai ne motais, nejaugi statysi savo artimos ir kerinčios bendrapartietės gerbūvį prieš mokesčių mokėtojų surinktą biudžetą. Jis juk tikriausiai dabartinių valdančiųjų suvokimu žarstomas kaip savas, tad jei keliolika tūkstantėlių nukrenta į šalį, dėl to nei merui A. Čepononiui, nei administracijos direktorei J. Margaitienei galvos neskauda.
Tokią mero poziciją turėjo ginti administracijos juristas A. Matuzevičius. Jis keliolika kartų teismui teigė, jog tai ne rajono gyventojo reikalas, kas ir kaip apmoka už politikų ir valdininkų klaidas. Jam visgi buvo sunku atremti argumentą, kodėl meras vienasmeniškai priėmė tokį sprendimą – juk buvo kreiptasi į Tarybą. Vietos savivaldos įstatymas aiškiai nurodo, kad administracijos direktorius atsakingas visai Tarybai, o ne vienam merui. Teismas, žinoma, nesiaiškins tokių subtilybių, ar meras tikrai sugeba skaičiuoti ir skaityti, tačiau neabejotinai turėtų įpareigoti Tarybą bent jau pateikti atsakymą į piliečio išreikštą pageidavimą, kuriuo prašoma regreso tvarka išsiieškoti bereikalingai patirtas tūkstantines bylinėjimosi išlaidų eurų sumas iš administracijos direktorės. Šioje situacijoje sunku tikėtis, kad rajonui bus rastas priimtinas saliamoniškas sprendimas. Juk rajone, kur meras, gavęs tiesioginį pasitikėjimo mandatą iš piliečių, jaučiasi aukščiau įstatymų, o Taryba, kaip paklusnių sektantų grupė, besąlygiškai aukoja rajono gėrį gelbėdama tik savuosius, tik teisinės valdžios pagalba galima nuimti rožinius akinius ir grąžinti į realybę.
Teismas artimiausiu metu priims savo verdiktą, tačiau būtent mero A. Čepononio noras ginti taip vadinamą „direktorytę Jolantėlę“ nuo piliečio sukeliamų nemalonumų gali atsisukti prieš jį patį. Tinkamai ir laiku neinformuodamas tarybos, kuriai jis pirmininkauja, „pradingusio žvyro iš Radviliškio baseino“ bylos bylinėjimosi išlaidų gali būti pareikalauta iš jo asmeniškai ar net solidariai iš visos Tarybos.
Marius Aleksiūnas