Į Šiūrančių kaime esančią sodybą gyventi atsikėlęs ir komercinę veiklą pradėti planavęs Laurynas Kalašaitis, pasak jo, visiškai netikėtai išsiaiškino eilę metų valstybinių institucijų ignoruotą problemą. Pradėjęs tvarkyti močiutės namo, statyto dar sovietmečiu, dokumentus, L. Kalašaitis atrado, kad dalis jo močiutės žemės sklypo be jokio įspėjimo buvo nacionalizuotas valstybės, o kadastro matavimai iš esmės anuliuoti. Pilietiškam gyventojui pradėjus domėtis, dėl kokių priežasčių dalis močiutės sklypo jai nebepriklauso, L. Kalašaitis išsiaiškino, kad be jokio pranešimo buvo apkarpyti maždaug trisdešimt Šniūraičių kaimo namų valdos sklypų, be to, Šniūraičių kaimas ne vienintelis toks.
Privataus turto nacionalizavimo schema: Nacionalinės žemės tarnybos pagalba be įspėjimo anuliuojami žmonių kadastro dokumentai
Su turto nacionalizavimo neinformavus arba tiesiog kadastrų nuginčijimo problema susiduria tie žmonės, kurių žemės ar namų valdos sklypai ribojasi su valstybiniais keliais. „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) atlikdama naujus kelio matavimus arba keisdama kelio kategoriją naujiems kelio projektavimo darbams samdo matininkus, kurie paruošia naują formuojamojo žemės sklypo planą, šis toliau yra derinamas su Nacionaline Žemės tarnyba (toliau NŽT). L. Kalašaitis pastebėjo, kad Šniūraičių kaimo atveju formuodamas naują kelio planą matininkas nesidomėjo, ar jo parengtas kelio sklypo planas nepersidengia su šalia kelio esančiais gyventojų žemės sklypais ir paneigia gyventojų kadastro ir preliminarių matavimų dokumentus, be to, pasak L. Kalašaičio, jis išsiaiškino, kad matininko paruoštas kelio kadastras prieštarauja ir patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui.
Valstybės sukurti saugikliai praktikoje neveikia
Pagal galiojančius teisės aktus, atsiradus galimam ginčui dėl kelių kadastro ir su keliu besiribojančių gyventojų kadastro neatitikimui, kuomet vienas žemės sklypas dokumentuose persidengia su kitu, tokio kelio kadastro įteisinti neturėtų leisti VšĮ „Registrų centras“. Tokiu atveju NŽT, „Via Lietuva“ samdytas matininkas ir žemės sklypo savininkas, kurio sklypo dalis kelio reikmėms turėtų būti nacionalizuojama, turėtų atrasti bendrą sprendimą, gyventojo senieji kadastro dokumentai abiejų šalių sutikimu anuliuojami arba nuginčijami teisme. Tačiau realybėje, bet jau Šniūraičių kaimo atveju, tokia procedūra nebuvo atlikta. Pastebėjęs, kad gyventojų žemės nuosavybės ribos, įteisintos atlikus kadastrinius matavimus, persidengia su NŽT patvirtintais naujais kelio matavimais, VšĮ „Registrų centras“ išsiuntė NŽT raštą, kuriame prašė patikslinti duomenis. Į tai NŽT reagavo surašydama papildomą protokolą, kad NŽT dokumentai yra teisingi ir gyventojų kadastrai privalo būti tikslinami. Ką tai reiškia? NŽT tvirtina dokumentus, nesigilindama, ar po naujų matavimų bus nacionalizuojamas gyventojų jau įteisintas turtas, o „Registrų centrui“ įspėjus, kad NŽT dokumentai neatitinka LR teisės aktų, pati NŽT neatsižvelgdama į gyventojų teises, nieko gyventojams nepranešus iš esmės anuliuoja prieš tai daugelį metų galiojusius gyventojų kadastrinius matavimus, perima valstybės nuosavybėn gyventojų turtą (ne tik žemę, bet ir, pavyzdžiui, tvoras) ir apie tai niekaip neinformuoja gyventojų. Taip žmogus gali nugyventi dešimtmečius ir net nežinoti, kad daugybę metų jam priklausęs turtas jau yra nebe jo, o valstybės.
Keisčiausia šioje istorijoje, pasak L. Kalašaičio yra tai, kad gyventojui pastebėjus NŽT patvirtintų matininko parengto kadastro neatitikimų savo galimą darbo broką ir ginčą tarp gyventojo ir NŽT tirti atvyksta to paties dėl nekokybiško darbo skundžiamo NŽT skyriaus darbuotojai, taigi NŽT darbo klaidų iš esmės neįmanoma išsiaiškinti, kol ji išlieka faktiškai pati save kontroliuojanti institucija. Be NŽT pažymos, kad matavimas buvo atliktas netinkamai, gyventojas neturi galimybės savo pozicijos ginti teisme, tačiau kaip tai padaryti, kai NŽT, pasak L. Kalašaičio, nenori matyti savo darbo klaidų? Tad norint eiti į teismą reikia pereiti, pasak L. Kalašaičio, NŽT biurokratizmo džiungles.
Pasak L. Kalašaičio, bent jau Šniūraičių kaimo atveju, NŽT klastoja dokumentus, pildydama teisybės neatitinkančius tikrinimo aktus. Stebėdamas savo močiutės sklypo, kaimynų sklypų situaciją L. Kalašaitis pastebėjo, kad Radviliškio NŽT skyriaus darbuotojai pildydami kelio sklypo dokumento tikrinimo aktą buvo akli tiek „Via Lietuva“ samdyto matininko klaidoms, tiek matininko darbą tvirtinusių NŽT darbuotojų klaidoms. Pasak L. Kalašaičio, NŽT darbuotojai turėjo sutikrinti, ar planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, ar kelio sklypas nesikerta su gyventojų nuosavybe, tačiau darbuotojai arba nenori matyti klaidų, arba specialiai darbą atlieka nekokybiškai.
Nesutvarkytos teisinės spragos kenkia valstybinių institucijų prestižui
Pasak Lauryno Kalašaičio, apie pastebėtus neatitikimus jis iš karto informavo visų pirma NŽT ir „Via Lietuva“, tačiau su šiomis institucijomis jau eilę metų susitarti nepavyko. L. Kalašaitis pažymėjo, kad nesutinka su minėtų institucijų paruoštu kelio kadastru, yra išanalizavęs ir aiškiai mato matininko darbo klaidas, tačiau NŽT darbuotojai, pasak L. Kalašaičio, sistemingai neigia akivaizdžius neatitikimus.
L. Kalašaitis analizuodamas „Via Lietuva“ matininko atliktą kadastrą pastebėjo, kad ties jo močiutės sklypu kelio plotis netikėtai klaidingai išsipučia iki 20 metrų, kitur paliekama 18 metrų. Dar ciniškiau, pasak L. Kalašaičio skamba tai, kad problemą iškėlus į viešumą LRT žurnalistams „Via Lietuva“ atstovas minėjo, kad neatitikimai yra dėl to, jog gyventojų sklypų kadastrai atlikti neteisingai, seniai, dar sovietmečiu, todėl ir kertasi su teisingais „Via Lietuva“ samdyto matininko matavimais. Tačiau įdomu šioje istorijoje yra tai, kad L. Kalašaičio močiutės sklypas registruotas 2019 metais, visi dokumentai, statybų leidimai suderinti, tačiau jie matininkui taip pat netiko.
Pagalbos L. Kalašaitis kreipėsi į Valstybės kontrolieriaus tarnybą, kuri įsakė NŽT atlikti pakartotinius abiejų ginčitinų sklypų (L. Kalašaičio močiutės ir per Šniūraičius einančio kelio) kadastro matavimus. Įtarimų, pasak procesą sekusio L. Kalašaičio, sukėlė tai, kad NŽT kontrolieriaus įsakymo laikėsi iš dalies ir tikrino tik „Via Lietuva“ samdyto matininko matavimus. 2022 metais L. Kalašaitis pagalbos kreipėsi ir į LR žemės ūkio ministerija, kuri atlikusi tyrimą taip pat palaikė NŽT poziciją ir pasiūlė Šniūraičių kaimo gyventojams tiesiog savo lėšomis atlikti naujus savų sklypų kadastro matavimus. Toks problemos sprendimas, pasak L. Kalašaičio yra neteisingas gyventojų atžvilgiu, kadangi gyventojai yra verčiami savo sąskaita keisti visus dokumentus, o konkrečiai jo atveju dėl pasikeitusių sklypo ribų jo močiutės sklype nėra galima įteisinti naujų pastatų statybos leidimų. Šiuose pastatuose L. Kalašaitis norėjo pradėti komercinę veiklą, tačiau dabar negali užbaigti dokumentų tvarkymo procesų.
Pasak L. Kalašaičio, toks valstybinių institucijų darbo broko slėpimas ir problemų glaistymas gyventojų išlaidų sąskaita kenkia ir valstybės prestižui ir pasitikėjimui valstybinėmis institucijomis. Be to, L. Kalašaičiui nesuprantama, kodėl matininkas neatsižvelgia į daugybę savivaldybės darbo resursų, taigi ir mokesčių mokėtojų pinigų, reikalaujantį teritorijų planavimo dokumentą? Dabar pagrindinis L. Kalašaičio tikslas yra Šniūraičių kaimo gyventojų interesus apginti teisme.
„Via Lietuva“ atstovai: miestelio gyventojai neteisingai interpretuoja situaciją
„Via Lietuva“ teisės aktų tvarka atlieka valstybinės reikšmės kelių sklypų kadastrinius matavimus, juos formuoja ir registruoja. Laikantis visų privalomų procedūrų „Via Lietuva“ ir suformavo žemės sklypą, einantį po prižiūrimu keliu Šniūraičiuose: faktas buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, o pats sklypas pagal visas galiojančias tvarkas užregistruotas. Šniūraičių kelias nr. 3412 priklauso IV kategorijos keliui, tad kelio juostos plotis turi būti ne mažiau nei 19 metrų. Kaip tik dėl šio imperatyvaus reikalavimo kai kurių žmonių sklypų ribos patenka į kelio zoną. Šniūraičių gyventojai savo sklypų ribas registravo galimai nežinodami apie kelio juostos plotį (dabar esantis kelias faktiškai kur kas siauresnis), tad miestelio gyventojai neteisingai interpretuoja susidariusią situaciją ir teigia, jog jiems priklausanti žemė buvo neteisėtai nusavinta.
„Via Lietuva“ supranta Šniūraičių gyventojų susirūpinimą dėl susidariusios situacijos, tad jau nuo 2020 metų ieško sprendimų. Radviliškio rajono savivaldybė išreiškė norą perimti kelią iš „Via Lietuva“. Jei tai įvyktų, kelias nr. 3412 būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo, tad neliktų ir imperatyvaus 19 metrų kelio juostos reikalavimo.“ – redakcijai teigė „Via Lietuva“ atstovas.
Pagalbos Šniūraičių gyventojai kreipėsi į merą, tačiau šis nusprendė gyventojų ir „Via Lietuvos“ ginčo sąskaita išgauti naudos
Pasak L. Kalašaičio, nesulaukę pagalbos ir įstrigę biurokratizmo džiunglėse Šniūraičių kaimo gyventojai pagalbos prašė Radviliškio rajono savivaldybės mero K. Račkauskio, tačiau sulaukė ne pagalbos, o tiesiog kažkokio „pasišaipymo“.
L. Kalašaitis tvirtino, kad prieš istorijai pradedant domėtis LRT žurnalistams, meras K. Račkauskis už uždarų kabineto durų pasikvietęs L. Kalašaitį tiesiog siūlė jam paimti ir pasidaryti naują kadastrą, nes nieko šioje istorijoje jis negalėtų pasiekti. Tačiau šia istorija pasidomėti atvykus LRT žurnalistams, meras K. Račkauskis pradėjo pasakoti istoriją apie neva didžiulį norą padėti gyventojams ir būsimas pastangas kelią iš „Via Lietuva“ perimti savivaldybės žinion, taip išsprendžiant susidariusį ginčą. Tokiu būdu prieš žurnalistų kameras prižadėjęs pagalbą meras nuo gruodžio mėnesio ėmė ir… dingo.
Tiesa, „Radviliškio krašto“ redakcijai pavyko sužinoti, kad meras iš tiesų kreipėsi į „Via Lietuva“, prašydamas perimti minėtąjį Šniūraičių kelią savivaldybės žinion, tačiau prašydamas nepasivargino iškelti „Via Lietuva“ itin brangių sąlygų – kelią priimtų kartu su kitais trimis rajono keliais ir tik tuo atveju, jei „Via Lietuva“ rašte minimus kelius renovuos. Tiek L. Kalašaičiui, tiek redakcijai toks mero elgesys pasirodė tiesiog veidmainiškas, kuomet prisidengiant gyventojų sunkumais ir „Via Lietuva“ siekiu užbaigti ginčą, stengiamasi išpešti naudos. Redakcijai paklausus mero K. Račkauskio, kas konkrečiai padaryta, siekiant padėti Šniūraičių gyventojams, sulaukėme to paties pažado, kad savivaldybė derasi su „Via Lietuva“ dėl kelio perėmimo klausimo.
„Via Lietuva“ atstovai: nors geriausias problemos sprendimas yra kelio perėmimas, kelio remonto darbai užtruks
Paklausus „Via Lietuvos“ atstovų sužinota, kad mero K. Račkauskio iškeltų reikalavimų įvykdymas galimai tik užvilkins problemos sprendimą. Cituojame:
„Via Lietuva“ supranta Šniūraičių gyventojų susirūpinimą dėl susidariusios situacijos, tad jau nuo 2020 metų ieško sprendimų. Radviliškio rajono savivaldybė išreiškė norą perimti kelią iš „Via Lietuva“. Jei tai įvyktų, kelias nr. 3412 būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo, tad neliktų ir imperatyvaus 19 metrų kelio juostos reikalavimo.
„Via Lietuva“ Radviliškio rajono savivaldybei siūlė perimti kelią Šniūraičiuose. Savivaldybei išnagrinėjus pasiūlymą, buvo pateiktas atsakymas, jog kelias galėtų būtų perimtas (savivaldybė sutiktų jį perimti) tik po jo atnaujinimo.
„Via Lietuva“ kelius atnaujina pagal dangos būklės indeksą, o kelias Šniūraičiuose šiuo metu yra tik 1182 rekonstruotinų ir remontuotinų kelių ruožų eilės sąraše. Artimiausiais metais „Via Lietuva“ darbų šiame 2 kilometrų ilgio kelio ruože neplanuoja. Svarbu tai, jog jei kelio remontą įgyvendintų „Via Lietuva“, jis turėtų būti tvarkomas pagal atitinkamos kategorijos imperatyvius reikalavimus. Tai reiškia, jog būtų privalu užtikrinti 19 metų pločio kelio juostą. “ – teigė įmonės atstovas V. Utaras.
Kas padės istorijoje tašką?
Panašu, kad Šniūraičių kaimo gyventojai, pradėję gilintis į tarp jų, NŽT ir „Via Lietuva“ kilusio ginčo priežastis, apčiuopė visos valstybės lygiu svarbią problemą. Atviras klausimas, kiek dar žmonių nežino, kad su keliams skirta žeme besiribojantys jų sklypų kadastrai iš esmės nebegalioja? Redakcija taip pat tikisi, kad iškėlus šią istoriją į viešumą Radviliškio rajono savivaldybė imsis apčiuopiamų veiksmų, padėsiančių Šniūraičių bendruomenės atstovams atrasti susidariusios problemos sprendimą. Be to, redakcija situacijos paaiškinimo kreipėsi ir į NŽT, tačiau iki straipsniui pasiekiant spaudą atsakymo nebuvo sulaukta. Gavę atsakymą jį paviešinsime kitame savaitraščio numeryje.
Gertrūda Vileikienė
