Į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją kreipėsi radviliškietė Dalia Sinickienė. Moters nuomone, ji iš Radviliškio ligoninės, kurioje dirbo valytoja, buvo atleista neteisėtai.
Priežastis atleisti iš darbo – neįgalumas?
D. Sinickienė Radviliškio ligoninėje dirbo dvejus metus, jokių nuobaudų bei pastabų dėl savo darbo neturėjo, tačiau netikėtai ji buvo atleista iš darbo. Šių metų spalio 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritoriniame skyriuje D. Sinickienei buvo nustatytas 55 procentų neįgalumas. Bendradarbių patarta, moteris apie tai pranešė buhalterijai, kad nuskaičiuotų mažiau mokesčių. Nuo šio pranešimo ir prasidėjo ligoninės administracijos susidorojimo su valytoja „karo žygis“.
„Aš dirbau, kai man paskambino iš personalo skyriaus ir paliepė nueiti pasitikrinti sveikatą. Paklausiau kodėl to reikia, man buvo atsakyta, jog turint neįgalumą būtina pasitikrinti ir Radviliškyje. Nuėjau pas gydytoją Vidą Janulaitienę, ji iš karto pasakė, jog su manimi nori susidoroti.
Gydytoja patikrinusi man į sanitarinę knygelę parašė, jog dirbti galiu“,- pasakojo D. Sinickienė.
Moteris sanitarinę knygelę nunešė į ligoninės personalo skyrių, jai buvo pasakyta, jog viskas gerai, tačiau jeigu po metų turės neįgalumą, turės pranešti.
Tad moteris vėl ramiai grįžo į darbą skyriuje. Jos kolegės Daliai patarė nueiti pas ligoninės direktorių ir paklausti, kodėl prireikė pakartotino sveikatos patikrinimo. Moteris taip ir padarė. „Aš remiuosi įstatymais, nes jūs turite neįgalumą, jus patikrino, viskas gerai, galite dirbti“- moterį nuramino vadovas.
Tačiau po tokio „nuraminimo“ kitą dieną Dalia sužinojo, jog yra atleidžiama iš darbo, o dar kitą rytą ji gavo pranešimą apie atsiskaitymą.
„Lapkričio 25 d. mane pasikvietė į tokią salę, tada supratau, kad kažkas ne taip. Man buvo pasakyta, kad šiandien dar baigčiau dirbti, o nuo lapkričio 26 d. jau esu atleidžiama, tvarkomi dokumentai. Prieš tai jokio įspėjimo nebuvau gavusi ir ant jokių dokumentų nepasirašiau“,- sakė moteris.
Lapkričio 26 d. savo pasirašytame įsakyme ligoninės direktorius V. Smalinskas nurodė, jog „(…) Radviliškio ligoninė neturi laisvų Dalios Sinickienės, Ūkio skyriaus valytojos – darbininkės sveikatą atitinkančių pareigų ir atleidžia 2020 m. lapkričio 26 d. Dalią Sinickienę iš Ūkio skyriaus valytojos – darbininkės pareigų“.
Keistas vadovo sprendimas
Toks ligoninės vadovo V. Smalinsko sprendimas mažų mažiausiai keistas – D. Sinickienė kuo puikiausiai galėjo savo pareigas atlikti visą mėnesį, kol ligoninės vadovybė nesužinojo apie jos neįgalumą. Be to, Radviliškio poliklinikos profilaktinių apžiūrų kabinete buvo nustatyta, jog pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą ji savo pareigybėse dirbti gali.
„Ligoninėje beveik visos valytojos turi negalią arba yra pensijinio amžiaus, tačiau užkliuvau būtent aš. Buvau labai naivi, nes maniau, kad valstybinėje įstaigoje negalima susidoroti su žmogumi, jį gina įstatymai ir vadovai savivaliauti negali“,- sakė moteris.
Šiuo metu D. Sinickienė dėl atleidimo iš darbo kreipėsi pagalbos į advokatą, o gruodžio 22 d. jos laukia Darbo ginčų komisijos posėdis, kuriame kartu su ligoninės atstovu bus sprendžiamas teisėto – neteisėto atleidimo klausimas.
Tarybos nario G. Lipnevičiaus komentaras
„Neįgalumas nėra darbuotojo „kaltė“ ir pakankamas pagrindas atleisti iš darbo. Nors Darbo kodeksas numato galimybę atleisti darbuotoją dėl kitų priežasčių (pvz., darbo organizavimo pasikeitimo), tačiau visuomet yra galimybė pasiūlyti darbuotojui kitokio pobūdžio darbą. Bet kuriuo atveju, jeigu susiklostė kažkokios ypatingos aplinkybės, dėl kurių reikia atleisti darbuotojus, ligoninės direktorius turėjo tartis su darbuotoju, ieškoti bendro sutarimo. Be to, jeigu įstaigai trūksta etatų, direktorius visada gali kreiptis į Tarybą – nemanau, kad Tarybos nariai atsisakytų pasirūpinti neįgaliais darbuotojais. Iš viso to, kas vyksta, peršasi išvada, kad galėjo būti pažeistas nediskriminavimo principas, dėl kurio gresia jau baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju turėtų įsijungti ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Kas priklauso iš mano pusės, galėčiau inicijuoti savivaldybės tyrimą, tačiau netikiu, kad tyrimas bus atliktas operatyviai ir bus priimti adekvatūs sprendimai. Šioje istorijoje matau dar vieną – sisteminę problemą. Realiai Valstybinė darbo inspekcija nusišalina nuo darbo konfliktų sprendimo, siūlydama kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nors pati turi pakankamai kvalifikuotų darbo teisės specialistų. Tai reiškia, kad dažnai atleistas ar kitaip skriaudžiamas (pvz., darbdavio terorizuojamas) žmogus, neturintis teisinio išsilavinimo ar lėšų samdytis advokatą, pastatomas vienas prieš darbdavį – šiuo atveju prieš ligoninės direktorių. Kaip suprantama, jėgos ir galimybės nelygios“.
Ar Dalia bus sugrąžinta į darbą ir kaip šią situaciją pakomentuos neįgalią moterį atleidęs Radviliškio ligoninės direktorius V. Smalinskas bei koks bus Darbo ginčo komisijos verdiktas, skaitytojus informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.
Jonas Petrikas
