Radviliškio ligoninės direktoriaus postas vienas svarbiausių biudžetininkams rajone. Tai didžiausia personalo skaičiumi įstaiga, kurios vadovas tiesiogiai pavaldus rajono merui, tačiau ligoninė išlaikoma iš valstybės biudžeto. Prieš gerą mėnesį įvykusiame konkurse kartu su dviem medikėmis varžėsi ir trečias dalyvis, neturintis medicininio išsilavinimo. Konkurso eiga nepatenkinta buvusi ligoninės direktorė D. Povelauskienė pateikė teismui ieškinį. Kol Temidės tarnai narplios Gordijaus mazgą, ligoninei laikinai vadovaus traumatologas T. Januševičius.
Konkursas su pažyma „slaptai“
Už konkurso organizavimą atsakinga personalo specialistė Ž. Buniuvienė su teisininkais dėjo nemažas pastangas apsaugoti konkurso slaptumą. Viskas turėjo vykti griežtai pagal iš anksto gerai parengtą planą. Žiniasklaidos ar visuomenės atstovų buvimas konkurso metu nėra pageidaujamas, todėl nei konkurso aprašas, nei Visuomenės informavimo įstatymas nepadėjo pramušti storos biurokratų „skūros“. Nenuostabu, kad esant tokiam slaptumui vienu kandidatu galėjo būti pasirūpinta papildomai. Biudžeto, ekonomikos ir ūkio komiteto pirmininkas V. Smalinskas daugiau nei 20 metų dirba „Sodroje“.
Patirties įgijo „Sodroje“!?
Socialinį draudimą administruojančioje įstaigoje įgyta patirtis leido V. Smalinskui gauti aukštesnius balus nei konkurse dalyvavusioms dviem medikėms. Dar daugiau. Prie konservatorių prisišliejęs V. Smalinskas komentavo, jog pirmininkaujant komitete jis itin gerai susipažino su ligoninės finansine būkle. Visa tai jam padėjo sužavėti ir paveikti konkurso komisijos dalyvius. Skamba makabriškai, tiesa? Juk be buvusios ligoninės direktorės D. Povelauskienės dar dalyvavo ir neseniai ligoninės direktoriaus pavaduotoja tapusi jauna medikė K. Vyšniauskienė. Įdomu, kam taip parūpo susigrąžinti iš „tremties“ penkiasdešimtmetį V. Smalinską? Sveikatos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų nuomone, darbas „Sodroje“ nėra laikytinas socialinio darbo patirtimi, todėl kyla klausimas, ar konkursą organizuojantiems visiškai nusispjauti į LR įstatymus? Tiesa, į užduotus klausimus nei telefonu, nei raštu V. Smalinskas nesiteikė atsakyti. Vėliau kalbintas žodžiu apie jo turimą socialinio darbo patirtį jis atsisakė komentuoti, motyvuodamas tuo, jog apie jį bus parašyta nepalankiai. Dabar belieka tik spėlioti, bet gal tokia jo taktika pasiteisino? Juk iš anksto neparuoštiems klausimams jis galėjo būti ir nepasiruošęs…
Painiojasi interesuose
Tarp komisijos narių buvo ir Šeduvos PSPC direktorė A. Čiūdarienė. Jos sutuoktinis K. Čiūdaras dirba ligoninėje vyr. inžinieriumi. Beje, jis figūruoja kaip vienas vykdytojų mero A. Čepononio baudžiamojoje byloje. Sutapimas ar ne, bet įdarbintas ligoninėje teismo proceso metu 0,25 etato, po kurio laiko K.Čiūdaras pradėjo reikalauti jam skirti daugiau etato. Kitais žodžiais tariant, reikėjo daugiau pinigų atlyginimo forma. Ligoninės šaltinių žiniomis, tam pasipriešino direktorė. Matyt, tai buvo dar vienas lašas mero A. Čepononio nepasitenkinimo direktore taurėje – juk nepasirūpinta konservatoriumi, kuris krūtine uždengė patį merą. Nesvarbu, koks jis ten specialistas, svarbu partinė linija. Tad tikriausiai teks VTEK aiškintis, ar A. Čiūdarienė nesusipainiojo viešuose ir privačiuose interesuose. Dėl komisijos narių parinkimo atsakinga Ž. Buniuvienė su kolegomis jau yra pademonstravusi nekompetenciją ir nesugebėjimą pastebėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą kito konservatoriaus V. Jakavičiaus aerodromo perėmimo istorijoje.
Teismas – paskutinė viltis?
Pasipiktinusi tokia konkurso organizavimo tvarka, kai konkurse dalyvauti leidžiama asmenims, kurie tikriausiai net neatitinka kvalifikacinių konkurso dalyviams iškeltų kriterijų, D. Povelauskienė kreipėsi į teismą. Parašytame ieškinyje prašoma naikinti konkurso rezultatus ir jį organizuoti iš naujo. Kaip numato įstatymai, o ne kažkieno norai ir valia. Bylą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinės teisėja G. Kairienė. Ji patenkino buvusiai direktorei atstovaujančios advokatės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o į pirmą posėdį visus susirinkti pakvietė liepos 12 dieną. Todėl meras A. Čepononis negali paskirti V. Smalinsko į direktoriaus pareigybes. Tiesa, ši nutartis yra apskųsta Šiaulių apygardos teismui, kuriame teisėja dirba savivaldybės juristo A. Matuzevičiaus mama N. Matuzevičienė. Šio teismo teisėja I. Stasiūnienė liepos 24 d. nagrinės klausimą, ar Radviliškio teisėja pagrįstai priėmė sprendimą neleisti V. Smalinskui pradėti „matuotis“ direktoriaus kėdę. Tuo tarpu savivaldybės koridoriuose pasklido kalbos, esą STT nedavė V. Smalinskui teigiamos pažymos. Bet juk jau žinoma, kad nuo STT nelabai kas priklauso, nes galutinį žodį vis tik turi tarti tiesioginis vadovas, šiuo atveju meras. O A. Čepononiui, ko gero, jau ir pats velnias atrodytų tinkamesnis nei įkyrėjusi D. Povelauskienė.
Paskutinė „dovana“
Vykstant nemalonioms batalijoms, merui A. Čepononiui pritrūko drąsos susitikti akis į akį su kadenciją baigiančia direktore ir pasielgti džentelmeniškai, tai yra, perduoti asmeniškai paruoštą „dovanėlę“. Viešumoje perdėtai demonstruojantis mandagumą, rajono vadovas pasveikinti D. Povelauskienės su gimtadieniu atsiuntė savo pasiuntinuką K. Augulį. Įdomu, kaip jausis M. de Servanteso knygos „Don Kichotas“ personažą Sanča Pansą primenantis pavaduotojas, kai ir jo kadencija baigsis? Dabar idealiai atliko jam skirto pasiuntinuko vaidmenį ir sveikindamas su gimtadieniu jis perdavė savo bendrapartietei žinutę nuo mero. Joje potvarkis, kad A. Čepononis atsikrato jos, tai yra laikinai ligoninei vadovauti skiriamas T. Januševičius. Taip baigėsi viena ilgiausių mero ir jam nepatinkančio įstaigos vadovo kova.
Marius Aleksiūnas
