Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai įvertino karšto vandens tiekimo daugiabučiams parinkimo būdus ir su tuo susijusią karšto vandens kainodarą. Nustatyta, kad teisinio reglamentavimo spragos apsunkina gyventojų pasirinkimą.
Esamas teisinis reglamentavimas, kai daugiabučių butų savininkai, kuriems bendra daline nuosavybės teise priklauso šilumos punktai, pasirenka karšto vandens tiekimą, kai geriamas vanduo perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma vandeniui pašildyti – iš šilumos tiekėjo, yra nepakankamai detalus ir turėtų būti tobulinamas.
Pasirinkę tokį karšto vandens tiekimo būdą, daugiabučių namų butų savininkai privalo imtis papildomų veiksmų, kad galėtų juo naudotis: įrengti apskaitos prietaisus, sudaryti atskiras sutartis ir pan. Jiems teisiniu reglamentavimu sudarytos mažiau palankios sąlygos naudotis karšto vandens tiekimo būdu, kuris labiausiai atitinka esamas pastato karšto vandens ruošimo ir tiekimo sistemas, tokiu būdu verčiant juos naudotis trečiųjų asmenų (tarpininkų) paslaugomis ir dėl to patirti papildomų išlaidų.
Daugiabučių gyventojams nepasirinkus karšto vandens tiekimo būdo, karšto vandens tiekėju automatiškai tampa šilumos tiekėjas. Kitaip tariant, šilumos tiekėjui teisiniu reglamentavimu suteikiama teisė tiekti karštą vandenį, naudojantis jam nepriklausančiais karšto vandens ruošimo įrenginiais ir gauti atlygį už paslaugą, kurios jis faktiškai neteikia, t. y., jis tiekia (parduoda) šilumos energiją, naudojamą karštam vandeniui ruošti, už kurią su juo atskirai atsiskaitoma.
Analizuojant karšto vandens kainų nustatymo reglamentavimą, nustatyta, kad pagal reglamentavimą, karšto vandens apskaitos prietaisus turi įrengti ir jais rūpintis paslaugos teikėjas, todėl galimų praradimų dėl apskaitos prietaisų paklaidų, deklaravimo ir suvartojimo neatitikimų perkėlimas tik vartotojams, t. y. įskaičiuojant juos į kainą, yra ydingas antikorupciniu požiūriu.
STT informacija
