Balandžio 15 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose lankėsi ir su bendruomenės nariais susitiko daugiabučių namų bendrijų pirmininkai: bendrijos „Skroblas“ pirmininkas Antanas Balčiūnas ir bendrijos „Giraitė“ pirmininkas Albertas Vitartas, kuris ir vedė renginį. Susitikimo metu buvo aptarti daugiabučių namų gyventojams aktualūs klausimai.
Mieste – per 30 bendrijų
Pasak A. Vitarto, Radviliškio mieste yra apie 38 namų bendrijos. Kai kurioms bendrijoms dar nėra nei metų, o kai kurios gyvuoja jau per 20 metų. Lietuvoje daugiabučių namų bendrijos pradėjo kurtis 1995 metų vasario 21 d., o Radviliškyje – 1996 metais.
Daugiabučių namų bendrijų veikla – eksploatuoti bendro naudojimo patalpas ir įrenginius. „Galbūt kas nors nežinote, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos yra namo pamatai, kolonos, vidinės pertvaros, fasado konstrukcijos, stogeliai, šilumos punktai, elektros skydinė, radiatoriai, balkonai, taip pat „gyvatukai“. Žmonės butuose pasikeičia radiatorius, tačiau reikia žinoti, kad šie jums nepriklauso – tai bendro naudojimo konstrukcijos. Bendrijos nariai renka pinigus ir eksploatuoja šiuos bendro naudojimo įrenginius ir konstrukcijas“,- trumpai su bendrijos veikla supažindino „Giraitės“ pirmininkas.
A. Balčiūnas taip pat trumpai pristatė savo daugiabučių namų bendriją: „Skroblo“ bendrijai priklauso 4 namai: Gedimino g. Nr. 15,17,17a ir 19. Tai turbūt tokia vienintelė bendrija rajone, jungianti keturis atskirus namus. Bendrija gyvuoja nuo 1996 metų, taigi jau 23 metus. Bendrijos nariai pilietiški, sąmoningi. Mes kaupiame lėšas ir rūpinamės namų remontu: keičiame langus, remontuojame laiptines, rūpinamės stogų remontu“.
Bendrijų pirmininkai – ne vienvaldžiai
Susitikimo metu buvo aptarta, kas gali būti bendrijos pirmininku. Pasirodo, geriau, kai bendrijai vadovauja technologinį išsilavinimą turintis pirmininkas, jis labiau supranta statinių ir komunikacijų problemas.
Daugiabučių namų bendriją gali valdyti ir vienas pirmininkas, jeigu jis name turi turto, tačiau jeigu turto neturi, turi būti ne mažiau, kaip iš trijų asmenų išrinkta valdyba, kurios nariai privalo turėti turto bendrijoje.
Bendrijos narių renkamos kaupiamosios lėšos laikomos atskiroje banko sąskaitoje, o bendrijos narių susirinkimo metu nusprendžiama, kur jas panaudoti.
Bendrijos pirmininkas kasmet turi organizuoti narių susirinkimą ir informuoti apie bendrijos situaciją. „Bendrija kaip ir demokratija – surenkami 50 procentų plius 1 gyventojų parašas ir aktualūs klausimai sprendžiami balsų dauguma. Būna visokių atvejų – gal pirmininkas ko nespėja pamatyti, reikia ieškoti sprendimų“,- sakė A. Balčiūnas.
„Bendrijos pirmininko darbas nelengvas – turi dirbti 24 valandas per parą, o atlyginimas simbolinis. Būna, kad gyventojai skambina ir naktį prašydami pagalbos. Ne visiems gyventojams patinka bendrijos pirmininko sprendimai, tačiau privalu dirbti įstatymiškai, yra privalomi darbai“,- sakė „Giraitės“ bendrijos pirmininkas.
Ar jau metas išjungti šildymą?
Susitikimo metu buvo aptartas visiems labai aktualus šildymo klausimas, kurio sąskaitos ženkliai patuština gyventojų kišenes ir kai kurių daugiabučių gyventojai pageidauja kuo greičiau baigti šildymo sezoną.
„Bendrijos pirmininkė surinko namo gyventojų parašus ir išjungė šildymą. Mūsų, gyvenančių pirmame aukšte, niekas neklausė, dabar mano bute 15-16 laipsnių šilumos“,- skundėsi vienos bendrijos narė.
„Tokie klausimai turi būti sprendžiami apklausos būdu, nes bendrija pati save valdo. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, šiluma išjungiama, kai trijų parų vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė už 10 laipsnių šilumos. Šiomis Taisyklių normomis patartina vadovautis ir bendrijoms. Jeigu taupoma ir šiluma išjungiama anksčiau, kenčia pirmųjų aukštų gyventojai – pagal higienos normas, bute turi būti 18 laipsnių šilumos. Šiuo metu išjungti šilumą dar būtų per anksti, nes naktimis – minusinė temperatūra. Jeigu namo automatizuotas šilumos punktas tvarkingas, temperatūrai pakilus jis išsijungia, o naktį, kai šalčiau – įsijungia. Lietuvoje, esant 12 laipsnių šilumos, šilumos punktas dirba šiek tiek palaikančiu režimu. Šildymas taip pat priklauso nuo namo būklės ir šilumos punkto priežiūros. Šilumos punkto priežiūra būtina – bendrijos pirmininkui reikia ten kasdien apsilankyti, pasižiūrėti parametrus, jeigu reikia – primažinti šilumą. Jeigu su šilumos punktu bus taip „žaidžiama“, tada sutaupysite“,- sakė bendrijų pirmininkai.
Apie aplinkos tvarkymą
Diskusijos metu iškilo klausimas, kam priklauso tvarkyti daugiabučių namų aplinką – bendrijai ar seniūnijai. „Visi tvarkosi skirtingai. Bendrijai priklauso tvarkyti teritoriją, esančia 50 metrų nuo namo atstumu. Prie daugiabučių namų medžių genėjimo darbus atlieka seniūnija, tačiau menkaverčius medžius genime ir mes patys“,- sakė „Skroblo“ bendrijos pirmininkas A. Balčiūnas.
„Giraitės“ bendrija samdo žmogų, kuris prižiūri aplinką, liftą, atlieka smulkius remonto darbus. Tačiau pavasarį ir rudenį organizuojame talkas, patys tvarkome teritoriją. Daugelis bendrijų organizuoja tokias talkas – juk svarbu išeiti į lauką, pabūti kartu“,- A. Balčiūnui antrino A.Vitartas.
Ką daryti, kai yra skolininkų?
Susitikimo metu iškilo klausimas: „Norime kurti bendriją, tačiau name yra socialinis būstas, kurio gyventojai nemokūs. Ar galima kurti bendriją, kai name yra skolininkų? „Kuriant bendriją skolininkų neturi būti. „Giraitės“ bendrijoje taip pat yra socialinis būstas, kurio savininkė – savivaldybė. Iš šio būsto išsikėlė žmogus, palikęs kelis šimtus eurų skolos, savivaldybė šios skolos purtosi. Bendrijos pirmininkui reikėtų ieškoti skolininko ir išsireikalauti skolos. Būtų geriausia, kad ją sumokėtų savivaldybė, o vėliau pati išsireikalautų iš skolininko – juk už savo turtą atsako savininkas. Tačiau dėl šio klausimo reikėtų kreiptis į Vyriausybės atstovą Šiauliuose ar vyriausybės narius, gal jie ką patartų“,- sakė A.Vitartas.
„Gal jums reikėtų pirmiausia užregistruoti jungtinę veiklą – tai būtų paprasčiau nei įkurti bendriją. Įregistravus šią veiklą, administratorius lieka tas pats, tačiau gyventojai gali spręsti aktualius klausimus“,- patarė A. Balčiūnas.
Bendrijos narių pareigos
Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai paaiškino popietės dalyviams, kad bendrijų nariai turi ir pareigų: „Bendrijos nariai turi saugoti bendrijos turtą, prisidėti prie jos veiklos. Jeigu žmogus ilgesniam laikui išvyksta iš namų, turi įgalioti kitą asmenį, kuris galėtų už jį balsuoti susirinkimuose ir galėtų patekti į išvykusiojo butą avarijos ar gaisro metu“.
Buvo aptarta ir augintinių problema – vieni namų gyventojai tvarkingai susirenka savo keturkojų augintinių „turtą“, o kiti leidžia jiems teršti liftuose, laiptinėse. „Augintiniai supanašėja su savo šeimininkais – jeigu šeimininkas tvarkingas, tai ir keturkojis bus išauklėtas“,- sakė A.Vitartas.
Už naudingą informaciją bendruomenės nariai plojimais padėkojo daugiabučių namų pirmininkams A.Balčiūnui ir A.Vitartui. Popietės svečiui A.Balčiūnui padovanota savaitraščio „Radviliškio kraštas“ mėnesio prenumerata.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ popietės pabaigoje su gražiu gimtadieniu buvo pasveikinta bendruomenės narė Eugenija Bernotienė, jai įteikta gėlių puokštė.
„Kavos popietę“ organizuoti padėjo bendruomenės nariai: B. Krikščiukaitienė, D.Tikuišienė, J.Bagdžiūnienė, A.Zibalienė, Z.Romarienė, S.Skorkaitė, A.Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija
