Gegužė – tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra viršija +5°C, pradėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d.- gegužės 8d.), žydėti baltažiedei plukei (balandžio 25 d.- gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d.- gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24 d.- gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai.
Burokėlių ir morkų sėja. Paprastajai ievai (gegužės 6- 18 d. d.) ir vyšniai (gegužės 11-20 d. d.) pradėjus žydėti sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai.
Žiedinių kopūstų, moliūgų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių sėjos laikas. Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17- 29 d. d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai.
Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, purename dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams palankia kryptimi drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus.
Ilgiau dygstančios yra ankštinių pipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, neskubėkite daryti išvados, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos.
Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos Įterpiamos negiliai (1-2 cm gyliu), vidutinio didumo – ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2-3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos 3-5 cm gyliu.
Dirvos tręšimas. Daržovių sėjai, ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60- 80 kg/10 m2) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms kompostu (20- 30 kg/10 m2) ir mineralinėmis trąšomis. Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Tos, kurios sudygusios, patikriname augalų tankį. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla. Išretintas daržoves galima papildomai patręšti mineralinių trąšų tirpalu, imant 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros 10 l vandens. Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.
Agurkų auginimas. Agurkų daigus auginimui lauke be priedangų galima išsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Esant šalnų pavojui, lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šiltesniu vandeniu, sudarome dūmų uždangas, apkaupiame bulvių daigus.
Kenkėjų naikinimas. Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, merkinę ir svogūninę musę – panaudoti karboiosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 -0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus. Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2-3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52-53°C vandenyje 15-20 min po to ataušinti šaltu vandeniu, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25-30°C vandenyje, po to 5 min 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52-53°C vandenyje 15-20 min, po to ataušinti šaltu vandeniu, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25-30 C vandenyje, po to 5min 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu.