Į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją ne kartą su pretenzijomis kreipėsi asmenys, apie kurių padarytas nusikalstamas veikas rašėme savo straipsniuose. Dažniausiai tokie piliečiai nepageidauja, kad viešintume jų vardus bei pavardes, o nesutikus pašalinti parašytų duomenų, ima gąsdinti teismais bei baudomis. Taupydami jų bei savo laiką, situaciją paprašėme pakomentuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovų.
Kokie veiksmai – tokios ir pasekmės
Gautame atsakyme Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kačinskaitė teigia, kad nuteistų pilnamečių asmenų vardų ir pavardžių viešinimas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Cituojame: „Darantis nusikaltimus asmuo negali tikėtis savo teisės į privatumą apsaugos tokia pat apimtimi kaip teisės aktų nepažeidęs asmuo. Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo apsaugos lūkesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo padarytą teisės pažeidimą bus taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui“.
Viešinimas padeda kovoti su nusikalstamumu
Be to, J. Kačinskaitė pabrėžia tokio viešinimo svarbą: „Demokratinėje visuomenėje žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį, kovojant su nusikalstamumu, todėl žiniasklaidos galimybių rašyti apie nusikaltimus padariusių asmenų veiklą, vertinti jų elgesį ribojimas prieštarautų viešajam interesui ir keltų pavojų demokratinėms vertybėms, nes visuomenė prarastų svarbų ginklą, kovojant su asmenimis, kurių veikla kelia pavojų tiek visuomenei, tiek ir pačiai demokratinei santvarkai. Taigi, žiniasklaida turi teisę rašyti, o visuomenė turi teisę žinoti apie nusikaltimus padariusius asmenis, jų padarytus nusikaltimus“.
Patarė paisyti viešojo intereso
Tiesa, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius papildė, kad nuteistieji papuola į viešų asmenų kategoriją, todėl jų vardus bei pavardes viešinti galima, tačiau (cituojame) „visada reikia ir viešojo intereso argumentų“.
Teisę viešinti numato įstatymas
Tai, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, numatoma Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje.
Rita Grigalienė
asociatyvi nuotr.
