Pirmasis chemoterapijos vaistas/garstyčių dujos/ pirmiausia buvo naudotos Pirmajame pasauliniame kare kaip cheminis ginklas. Po to per vieną Antrojo pasaulinio karo operacijų buvo paskelbta, kad žmonės, gavę garstyčių dujų, turėjo labai sumažėjusį baltųjų kraujo ląstelių – leukocitų skaičių. Todėl buvo padaryta hipotezė, kad garstyčių dujos gali sumažinti sparčią leukocitų reprodukciją, kuri vyksta esant limfomai – viena iš kraujo vėžio rūšių.
Buvo nuspręsta garstyčių dujas išbandyti ant limfoma sergančių ligonių ir jiems buvo duodamos intraveninės injekcijos. Laikinas pagerėjimas buvo žymus. Šis tyrimas paskatino chemoterapijos tyrimus ir jos naudojimą kitoms vėžio rūšims gydyti. Tai tęsiasi iki šių dienų.
Šiandieną chemoterapija naudojama žudyti vėžines ląsteles bet kurioje kūno vietoje. Bet chemoterapija yra citotoksiška – nuodija ląsteles. Jei vėžinės ląstelės dauginasi labai greitai, chemoterapija duoda apgaulingą laikiną pagerėjimą.
Deja, nuodydama vėžines ląsteles, ji kartu nuodija ir sveikąsias. Todėl naudojant chemoterapija tikimasi nunuodyti vėžį pirmiau nei bus nunuodytas žmogus. Deja, dažnai atsitinka atvirkščiai. Tai kaip tik ir paaiškina, kodėl chemoterapijos efektyvumas yra vos keli procentai. Kadangi chemoterapija taip pat sumažina sveikų ląstelių dalijimąsi, dažnai žmogus žūva pirmiau nei vėžys. Chemoterapija ypač efektyviai griauna imuninę sistemą ir vėžys dažnai po kurio laiko sugrįžta, nes vėžinių ląstelių kiekvieno žmogaus organizme laikas nuo laiko atsiranda. Jei imuninė sistema tinkamai funkcionuoja, šios ląstelės iš karto būna sunaikinamos, o jei imuninė sistema nusilpusi, vėžinės ląstelės atsinaujina.
Terapija taip pat sunaikina kitas greitai besidauginančias kaulų čiulpų ląsteles, kurios gamina raudonąsias kraujo ląsteles – eritrocitus,taip pat skrandžio ir žarnyno ląsteles, plaukų šaknų ląsteles. Todėl žmonės,
gaunantys chemoterapiją, nuplinka. Kadangi chemoterapija yra citotoksiška, ji apnuodija kraują, žmogų nuolat pykina, prarandamas apetitas, jaučiamas nuovargis. Daug ką pasako statistika, kad daug onkologų, išgirdusių vėžio diagnozę, sau jos nedarytų. Tad iškyla klausimas, kodėl jie tai siūlo kitiems žmonėms?
Šiandien chemoterapijos vaistai yra toksiškiausi iš visų vaistų. Deja, daugelis onkologų net nežino apie mažiau pavojingus ir paprastus gydymo būdus ir dar blogiau – parekomendavęs netradicinį metodą gydytojas gali būti paduotas į teismą. Štai iki ko priėjo šiuolaikinė medicina, kai už vėžio išgydymą galima net į kalėjimą atsisėsti. Chemoterapija atneša tiek daug pinigų, kad etinius principus nusveria noras pasipelnyti. Chemoterapija negydo vėžio priežasties. Nepaisant ir taip mažo efektyvumo, chemoterapija tiesiog gydo simptomus,o ne tikrą vėžio priežastį.
Diagnozavus vėžį tradicinė medicina jį puola nuodyti, visiškai ignoruodama chemoterapijos žalą ir holistinį požiūrį į organizmą. Bet simptomus gydyti yra labai pelninga ir tai yra pagrindinė šiuolaikinės medicinos duona. Kaip ir visuomet, žmogus prilygsta nuliui.
