Radviliškio ligoninės direktorės Aušros Čiūdarienės sprendimas uždrausti VšĮ „Radviliškio rajono paramos centrui“ nemokamai dalinti savaitraštį „Radviliškio kraštas“ ligoninės pacientams sukėlė daug klausimų ir nuostabos. Ilgą laiką ligoninės pacientai galėjo mėgautis šiame laikraštyje publikuojamais straipsniais apie rajono aktualijas, istoriją, sveikatą, kriminalinius įvykius. Tačiau dabar galimybė pacientams gauti nemokamos spaudos ligoninės direktorės Aušros Čiūdarienės sprendimu yra uždrausta.
Ilgametė tradicija – kodėl jos atsisakyta?
„Radviliškio kraštas“ daugelį metų buvo populiarus tarp ligoninės pacientų. Iniciatyva nemokamai dalinti „Radviliškio krašto“ numerius suteikdavo galimybę ligoniams praskaidrinti kasdienybę ir gauti informacijos apie tai, kas vyksta jų krašte. Pacientai ne kartą pabrėžė, kad laukia savaitraščio „Radviliškio kraštas“ ir vertina jo turinį. Tad kyla klausimas: kokios priežastys privertė Radviliškio ligoninės direktorę A. Čiūdarienę nutraukti šią tradiciją?
Direktorės sprendimas atrodo nesuprantamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis savaitraštis buvo dovanojamas nemokamai ir nereikalavo jokių papildomų ligoninės resursų. Kas galėjo paskatinti tokį žingsnį? Ar tai asmeninis sprendimas, ar galimai iš išorės daryta įtaka?
Už draudimo slepiasi politika ir cenzūra?
Vieša paslaptis, kad „Radviliškio kraštas“ nėra palankiai vertinamas rajono valdžios, ypatingai mero Kazimiero Račkauskio ir kitų socialdemokratų. Savaitraštyje dažnai pasirodo kritiški straipsniai, kurie analizuoja valdžios darbą ir atkreipia dėmesį į problemas, nepatogias vietos valdantiesiems politikams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad draudimas gali būti susijęs su politiniais motyvais.
Meras K. Račkauskis, paklaustas apie šią situaciją, tikino, kad tai buvo pačios A. Čiūdarienės sprendimas ir jis su direktore šio klausimo nėra derinęs. Tačiau neaišku, ar jis iš tiesų neturėjo įtakos šiam žingsniui. Gali kilti įtarimų, jog tai yra netiesioginė cenzūra, siekiant riboti nepatogios informacijos sklaidą. O gal tiesiog ligoninės direktorės noras įtikti savo vadovui – merui Kazimierui Račkausiui.
Pati Radviliškio ligoninės direktorė A. Čiūdarienė redakcijai plačiau pakomentuoti savo sprendimą atsisakė, redakcijai atsiųstame atsakyme į paklausimą tiesiog paminėjo, kad visas priežastis, lėmusias „Radviliškio krašto“ numerių platinimą nemokamai uždraudimą, išdėstė oficialiame dokumente. Direktorės persiųstame dokumente išdėstomos kelios „Radviliškio krašto“ platinimo atsisakymo priežastys: ligoninė neturi sudariusi spaudos platinimo sutarties, direktorės pozicija – savaitraščio turinys neatitinka jos keliamų reikalavimų. Rašte taip pat minimi ir savaitraščiui nepalankūs Visuomenės informavimo etikos komisijos ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai, tačiau A. Čiūdarienė akcentuoja tik nepalankias ir šiuo metu teisme ginčijamamas išvadas, tačiau neatkreipia dėmesio, kad ne vienas mero Kazimiero Račkauskio ir jo patarėjo Lino Garbenio parašytas etiką nagrinėti pavestas skundas buvo atmestas įrodžius, kad publikacijose etika nebuvo pažeista.
Pacientų nuomonė liko už borto
Pacientai, kurie jau daugelį metų galėjo mėgautis „Radviliškio krašto“ straipsniais, tikrai pastebės šios galimybės praradimą. Ligoninės vadovybė turėtų prisiminti, kad jų pirmasis prioritetas yra rūpintis pacientų gerove – tai apima ir jų emocinę sveikatą. Laikraščių skaitymas buvo viena iš nedaugelio pramogų ligoniams, padedanti trumpinti laiką ir susipažinti su naujienomis bei kultūrine informacija.
Ligoninės direktorės sprendimas išlieka neaiškus
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas, paramos centro direktorius G. Lipnevičius teigė, kad susipažinęs su ligoninės direktorės atsiųstu atsisakymo dokumentu, taip ir nepastebėjo, jo manymu, svarių argumentų, dėl kurių spaudos platinimo uždraudimas atrodytų pagrįstas sprendimas. Pasak G. Lipnevičiaus, į redakciją dažnai kreipiasi buvę Radviliškio ligoninės pacientai, dėkojantys už galimybę nemokamai susipažinti su visomis rajono aktualijomis. Be to, praktiką dovanoti senesnius „Radviliškio krašto“ numerius įmonėse ne tik daugelį metų buvo sėkminga ligoninėje, „Radviliškio krašto“ numeriais su skaitytojais nemokamai dalinasi ir kitos Radviliškio įmonės. Laikraščiai ten išgraibstomi kone akimirksniu ir tai yra geriausias įrodymas, atskleidžiantis, kokie aktualūs ir skaitomi jame publikuojami tekstai.
Ar yra vietos dialogui?
Šis įvykis atspindi platesnę problemą – ar visuomenėje dar yra vietos laisvai informacijai, nepriklausomai nuo to, ar ji patogi valdžiai, ar ne? A. Čiūdarienės sprendimas kelia klausimų apie skaidrumą ir prioritetus. Galiausiai, tokios situacijos primena, kaip svarbu užtikrinti spaudos laisvę ir nepriklausomumą, nesvarbu, kokia forma informacija pasiekia skaitytojus.
Emilija Laukagalytė
