Bauda ir laisvės apribojimas – galutinis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, paskelbtas 2021 m. sausio 14 d., kurį baudžiamojoje byloje išgirdo į Seimą su Naglio Puteikio vedamais Centro partija – tautininkais kandidatavęs radviliškietis Marius Aleksiūnas. Iki šiol per didinamąjį stiklą ieškojęs dėmių konkurentų biografijose, radviliškietis pats buvo nuteistas dėl smurto Radviliškio ligoninėje.
Laisvė apribota 10 mėnesių
Rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo paskelbtas nuosprendis M. Aleksiūnui, kuris pripažintas kaltu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis VšĮ „Radviliškio ligoninė“, išskyrus, jeigu tai susiję su medicininių paslaugų suteikimu jam pačiam ar jo šeimos nariui. Teismas taip pat įpareigojo kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tenkinant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, buvo nutarta iš M. Aleksiūno priteisti 45,51 eurus už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nukentėjusio Radviliškio ligoninės direktoriaus V. Smalinsko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 300 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė nukentėjusiajam V. Smalinskui iš kaltinamojo M. Aleksiūno 1500 eurų.
Savo kaltę neigė
Teismas nustatė, kad kaltinamasis M. Aleksiūnas 2019 m. gruodžio 5 d. VšĮ „Radviliškio ligoninė“ administracinėse patalpose tyčia sudavė nukentėjusiajam V. Smalinskui kumščiu į krūtinę ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą krūtinės srityje. Tokiais savo veiksmais M. Aleksiūnas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismo nuosprendyje pažymima, jog nors kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai pagrindžia M. Aleksiūno kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kuriuos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.
M. Aleksiūnas neneigė, kad buvo nukentėjusiojo V. Smalinsko darbo vietoje. Esą tai darė siekdamas išsiaiškinti dėl ligoninės naudojamų automobilių. Jo teigimu, nukentėjusysis priėjo prie jo, puolė, spausdamas prie durų varčios, todėl jis gindamasis ištiesęs vieną ranką, delnu V. Smalinską atstūmęs, o kita ranka viską filmavo.
Policiją iškvietė pats M. Aleksiūnas. Pasak kaltinamojo, nukentėjusiojo sužaloti jis nesiekė ir to padaryti negalėjo. Ir kėlė versiją, kad save susižaloti galėjo pats nukentėjusysis, norėdamas jį apkaltinti. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai buvo vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigė byloje surinkti įrodymai.
Vaizdo medžiaga paneigė kaltinamojo parodymus
Rugsėjo 7 d. skaitytame bylos nuosprendyje buvo pažymėta, jog byloje pateikta vaizdo medžiaga paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis esą gynėsi nuo nukentėjusiojo: jokio fizinio kontakto tarp M. Aleksiūno ir V. Smalinsko neužfiksuota.
Teismo nuomone, nukentėjusysis, būdamas įstaigos vadovu, pagrįstai turėjo teisę eiti ir pasidomėti, kodėl kaltinamasis varsto jo įstaigos darbuotojų kabinetų duris. Tuo pagrindu ligoninės direktorius ir ėjo link kaltinamojo, tačiau jo nepuolė, prie sienos nespaudė.
Įraše aiškiai matyti, kaip V. Smalinskas nuo stipraus smūgio į krūtinę atšoksta atgal.
M. Aleksiūnas teigė liepęs nukentėjusiajam pasitraukti, tačiau šie žodžiai buvo išsakyti jau po smūgio sudavimo. Teismo nuomone, vien tai, kad nukentėjusysis neva pažeidė M. Aleksiūno įsivaizduojamą asmeninę erdvę, nesudaro pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi, todėl šiuo atveju nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tai, kad kaltinamasis pirmas iškvietė policijos pareigūnus, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis bandė jį užpulti.
Apskundęs teismo nuosprendį nieko nepešė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį M. Aleksiūnas apskundė, tačiau nieko nepešė. Teismas atmetė jo skundą ir paliko galioti tą pačią nutartį. Beje, iš M. Aleksiūno nukentėjusiajam V. Smalinskui dar priteista 250 eurų išlaidų, patirtų advokato, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip nukentėjusiojo atstovas.
Teistumas užkirto kelią į rinkimus
Po nuosprendžio „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje M. Aleksiūnas piktinosi jam paskirta bauda. Ir apgailestavo, kad net ir labai norėdamas negalėtų dalyvauti rinkimuose, nes buvo nuteistas.
Žlugo jo viltys ir praėjusiuose Seimo rinkimuose, kuriuose dalyvavo kaip Centro partijos – tautininkų atstovas.
Į Seimą bandęs patekti M. Aleksiūnas prieš pat rinkimus įsteigė savo laikraštį, leido reklamą, kurioje pliekė konkurentus, bet liko rinkimų sąrašo uodegoje.
Dar mėgino skųsti rinkimų rezultatus bei kandidatavusius A. Čepononį, G. Lipnevičių, bet nieko nepešė.
Keleriais metais anksčiau M. Aleksiūnas nesėkmingai bandė kandidatuoti į Radviliškio seniūnus. Po pralaimėjimo kritikos strėles nutaikė į seniūnu tapusį savo konkurentą.
Nepasisekė jam ir rinkimuose į Radviliškio seniūnaičius.
Radviliškio ligoninėje buvo padarytas nusikaltimas
