Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) įkūrimo 30-metį pažymėjo konferencija-seminaru, filmo peržiūra, lapkritį lankytojams bus pristatyta ir jubiliejui skirta paroda.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė dr. Laura Prascevičiūtė pristatė muziejaus kūrimo istoriją. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis įsteigtas 1991 metais, bet sumanymo bei kūrimo laikotarpis yra gerokai ilgesnis.
Egidijui Prascevičiui muziejaus įkūrimo idėja gimė dar 1978 metais – pirmiausia kaip siekis išsaugoti tuo metu apleistą, niokojamą Burbiškio dvaro sodybą. Atlikęs Daugyvenės upės slėnyje išlikusių paveldo objektų ir kraštovaizdžio analizę, nuo 1984 metų E. Prascevičius ėmė kelti kompleksinio muziejaus-draustinio įkūrimo idėją.
Muziejaus kompleksas apima keturis skyrius: Burbiškio dvaro istorijos, Kleboniškių kaimo buities, Raginėnų archeologijos ir Šeduvos kraštotyros.
Jubiliejui skirtoje konferencijoje-seminare pranešimus skaitė prof. dr. Gintautas Zabiela, dr. Rasa Bertašiūtė, dr. Salvijus Kulevičius, dr. Dalė Puodžiukienė.
G. Zabiela akcentavo archeologijos paveldą – pranešime „Raginėnų archeologijos komplekso reikšmė” apžvelgė atliktus tyrimus, radinius, komplekso svarbą regiono kontekste. Raginėnų archeologijos kompleksą sudaro 15 archeologijos ir mitologijos paveldo objektų. Šie objektai – sudėtinė muziejaus ekspozicijos po atviru dangumi dalis.
R. Bertašiūtė dėmesį sutelkė į gatvinių kaimų ir liaudies architektūrą – skaitė pranešimą „Kleboniškių gatvinis kaimas: tęsti pradėtus darbus”.
Pasak R. Bertašiūtės, prieš 30 metų buvo mestas iššūkis – išsaugoti tai, kas pasmerkta, ir suderinti tai, kas nesuderinama.
S. Kulevičius pranešime „Dvarų atminties vingiai ir Burbiškio dvaro atgaivinimo fenomenas” priminė: dvarai Lietuvoje skaičiuoja 500 metų istorijos, beveik visą tą laiką buvo pagrindinis šalies politikos, ekonomikos, kultūros, pažangos veiksnys.
Mokslininkas išskyrė dvi lietuviškąsias dvarų sampratas: tradicinį, senąjį požiūrį ir naująjį požiūrį.
D. Puodžiukienė aptarė Radviliškio rajono medinių dvarų sodybų ankstyvuosius tyrimus 1991–1998 metais. Per šį laikotarpį tyrinėtos 33 dvarų, 8 palivarkų, 2 bajorkaimių sodybos.
Pagrindinis tyrimų objektas buvo medinė architektūra, o informacijos šaltiniai – statiniai ir kiti sodybų elementai, pateikėjų pasakojimai. Medinės architektūros kaitą, praradimus pranešėja iliustravo nuotraukomis. Mokslininkė akcentavo medinių dvarų reikšmę ir išsaugojimo ateities kartoms svarbą.
Jubiliejui skirtame renginyje vyko ir dokumentinio filmo „Įeiti draudžiama” (1989 m.) peržiūra. Filme kalbama apie sovietmečiu apleistus vertingus Lietuvos dvarus, keletas epizodų skiriama ir Burbiškio dvarui. Tai – pirmas profesionalus filmas, kuriame matyti dvaro parko restauravimo pradžia, jau nuveikti darbai. Nors nuotaikos dar gūdžios, dedamos didelės pastangos išsaugoti paveldą.
Po konferencijos-seminaro renginio dalyviai pakviesti į rengiamą parodą, skirtą muziejaus trisdešimtmečiui. Visą parodą lankytojai galės apžiūrėti nuo lapkričio mėnesio.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija
Augustės Labenskytės nuotraukos
