Palyginti su praėjusiais metais, šiemet bulvių augintojai nesitiki didelio bulvių derliaus. Ūkininkai tvirtina, kad didžiausios neigiamos įtakos padarė vasaros karščiai, negelbėjo net įrengtos laistymo sistemos. Tačiau dabartinės bulvių kainos augintojus džiugina.
Išdžiūvo iki metro gylio
Drevernoje (Klaipėdos r.) veikiančio Petro Vasiliausko ūkio gamybos vadovas Evaldas Vasiliauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad šiemetė vasara bulvėms buvo nepalanki ne vien dėl drėgmės trūkumo, bet ir dėl didelių, ilgai užtrukusių karščių.
„Bulves laistome kiekvienais metais. Kuo toliau, tuo intensyviau. Bulvių auginimo be laistymo beveik nebeįsivaizduojame. Vasaros ne tik sausesnės, užeinantys sausrų periodai dar ir užsitęsia, kasmet jie vis ilgesni. Šią vasarą tas laikotarpis buvo ir ilgas, ir karštas. Ilgą laiką temperatūra laikėsi per 30 laipsnių, o jei iškrisdavo lietaus, pastebimos įtakos tai nepadarė, viskas išgaravo. Tad laistyti buvo būtina“, – tvirtino E. Vasiliauskas.
Pastaruoju metu iškrito nemažai lietaus, bet, bulvių augintojo teigimu, žemė tebėra išsausėjusi iki metro gylio. „Kai ruošėme dirvas žieminiams rapsams, pamatėme, kad perdžiūvęs maždaug metro storio sluoksnis. O pats armens sluoksnis tiek išdžiūvęs, kad, nors pastaruoju metu ir gauna lietaus, sudrėkinamas tik pats dirvos paviršius, vanduo giliau neprasiskverbia. O kadangi giliau yra sausa, vanduo kapiliarais į viršų nepakyla ir augalo šaknys drėgmės negauna“, – aiškino pašnekovas.
Saugojo nuo perkaitimo
Yra buvę metų, kai telkiniai, iš kurių imamas vanduo laistyti, taip nusekdavo, kad, saugojant žuvis, būdavo draudžiama tą vandenį naudoti. E. Vasiliauskas sakė, kad šiemet taip nėra, vizualiai upės neatrodo nusekusios.
„Mano akimis, upės vandens lygis nepasikeitė. Šiek tiek nuseko, bet lygis nebuvo kritinis, kad reikėtų uždrausti naudoti vandenį. Prieš keletą metų taip yra buvę, tačiau tam įtakos buvo padariusi ne aukšta temperatūra, o labai ilgas periodas be lietaus. Laistymas šiemet atliko ne laistymo, o atvėsinimo funkciją, kad augalai neiškeptų. Dėl didelių karščių subrendo žieminės kultūros ir buvo galima kulti kur kas anksčiau. Žieminių kviečių dar nesame kūlę liepos mėnesį, o šiemet pradėjome liepos 22 d.“ – atviravo gamybos vadovas E. Vasiliauskas.
Bulvės yra dirvoje, kuri jas šiek tiek apsaugojo nuo kaitros, todėl jos, skirtingai nuo grūdinių kultūrų, anksčiau nepribrendo. „Bet lapijos neapsaugojo. Kasame ankstyvąsias bulves, jos dar nėra iki galo subrendusios ir kiekvieną dieną vis auga. Bet matyti, kad gumbų skaičius yra mažesnis, o jei kurių veislių gumbų skaičius įprastas, gumbai smulkesni. Laistymas tik atvėsino augalų foną – geriau būtų buvę vienas milimetras lietaus iš dangaus nei 20 milimetrų iš upės“, – pažymėjo E. Vasiliauskas.
Pirmenybė – daigintoms
Vieštovėnuose (Plungės r.) bulves auginantis Liudas Domarkas pasidalijo kitokia šių metų praktika. Jo teigimu, nepalankūs bulvininkams šiemet buvo ir pavasaris, ir vasara, todėl bulvių derlius gerokai mažesnis už pernykštį.
„Pavasarį buvo labai šlapia, bulves pasodinau trimis savaitėmis vėliau. O paskui žalos pridarė sausra, kaitra… Kur sodinau daigintas, viskas gerai, o kur nedaigintos, dar nėra užaugusios ir neaišku, ar užaugs. Kitas reikalas – labai mažai gumbų po keru, vos 7–8, kai būdavo 15. Turiu naują sėklą, kur turėtų būti po 25 gumbus, tačiau yra po 15“, – padėtį savo ūkyje „Ūkininko patarėjui“ apibūdino L. Domarkas.
Ūkininko bulvių plantacija nėra didelė, viso labo 7 ha. Iš šio ploto maždaug hektarą buvo apsodinęs daigintomis bulvėmis, kurių derliumi džiaugiasi ir sako jas jau baigiantis nukasti ir parduoti. Sudaigintos bulvės greičiau sudygo, greičiau ir užaugo. Tačiau darbo su jomis neabejotinai daugiau, didelių plotų taip neapsodinsi.
Tokių kainų dar nematė
Derlius nekoks, bet bulvių kainų ūkininkai šiemet nepeikia. L. Domarkas sako per savo 40 metų bulvių auginimo praktiką tokių kainų nematęs. „Derliaus nuostolius kompensuoja kaina. Paklausa yra, nes bulvių yra mažiau. Tokios kainos per 40 metų nėra buvę – parduodant urmu į valgyklas moka 40 ct/kg, o ankstesniais metais būdavo 20–25 ct/kg“, – džiaugėsi ūkininkas.
Mažeikių r. ūkininkaujantis Nerijus Švelnys taip pat peikė šiemetį derlių, kuris nukentėjo nuo sausros ir karščių, o dabar jį nuimti trukdo lietūs. Bet bulvių supirkimo kaina, sakė, nebloga.
„Auginu per 20 ha bulvių, o situacija tokia, kad iš pradžių džiūvome, o dabar skęstame. Derlius mažas, bulvės smulkios, nors jų užmegzta nemažai. O kainos kol kas laikosi geros, parduodame po 25–35 ct/kg. Pernai kaina buvo nukritusi iki 8 ct. Tačiau vis dar vasara, ir nežinia, kokia kaina bus ateityje“, – svarstė N. Švelnys.
Dreverniškis E. Vasiliauskas neskubėjo girti šiemečių kainų. „Kol kas viskas vystosi kaip ir rinkos sąlygomis. Bet ateityje, galvoju, viskas priklausys nuo to, koks derlius bus nukastas. Jei ir kilstelės kaina, tik maistinių bulvių. Visų kitų, skirtų perdirbti, krakmolui gaminti, kaip buvo, taip ir liks“, – spėliojo E. Vasiliauskas.
Praėję metai bulvių augintojams buvo itin blogi – tada užderėjo neblogas šios kultūros derlius, tačiau dėl pertekliaus vidaus rinkoje kaina buvo kritusi į neregėtas žemumas. Prie žemų kainų prisidėjo ir karantino ribojimai, nes daug viešojo maitinimo įstaigų, mokyklų tiesiog nedirbo ir bulvių joms nereikėjo. Kai kurie ūkininkai net svarstė jų nekasti, o tiesiog užarti – taip nuostoliai būtų mažesni. Kiti sakė sušėrę gyvuliams.
Kaip skelbiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktoje statistikoje, Lietuvoje bulvių kaina pastarosiomis savaitėmis laikėsi apie 35–40 ct/kg, tačiau paskutinę savaitę krito iki 23–33 ct/kg. Panašiu metu pernai bulvės kainavo 17–19 ct/kg. Lenkijoje jos šiuo metu pardavinėjamos po 10–13 ct/kg.
Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas
Autoriaus nuotraukos
Šiemet bulvių augintojai jų numato prikasti mažiau nei pernai, tad bulvės gali būti brangios
