Lietuviai, vieningi, jau niekada nebebus. Nes mes, vakarų „ demokratijos“ esame suskaldyti ir sugadinti iki koktumo. Tačiau, pabandyti, kažkiek palengvinti savo gyvenimus, nors savo savivaldybėse, galima ir būtina. Pasauliui einant iš proto, vietinė valdžia – eina kartu su juo. Radviliškio aukščiausia valdžia – Meras. Todėl, sakau marš, į jo rinkimus. Kad paskui nereikėtų piktintis, jog ligoninėje, pacientai, ryte randami iškritę iš lovų – negyvi. Ir dar su smurto žymėmis. O prokuratūra, randa tą teisybę… kokią randa.
LR valdžia, vykdo aukščiau stovinčios valdžios: Briuselyje, Vašingtone, Vatikane, nurodymus. Demokratijos širma, pandemija, banguojantis karantinas – tik laikinas akių dūminimas „apatiniams tautos stalčiams“. Kad iš „durnių avilio“, neskausmingai, išimti visą „durnių medų“. Kas šlykščiausia – su šypsenomis politiniuose veiduose. Visi paruošiamieji, tautos egzekucijai darbai, atliekami prisidengiant gerais norais. Tam ir reikalingas, gyventojų judėjimo ribojimas ir kontrolė. Tam ir išleidžiami, sugriežtinti įstatymai, pažeidžiantys visos tautos Konstituciją. Kad pateisinti ir supaprastinti, patekimo į beteisių piliečių namus ir kitas jiems priklausančias patalpas, karinei policijai. O kur dar Stambulo konvencijos „nauda ir grėsmes“?
Komendanto valanda, reikalinga, kad žingeidieji, smalsūs žiopliai, nelįstų ir nematytų to, ko valdžia nenori rodyti. Priedanga – Covid 19. Antsnukis-kaukė – vergo ženklas. Kaip fašizmo laikais, Dovydo žvaigždė – kiekvienam žydui ant krūtinės ir nugaros. Taip, nubrokuotų didvyrių tauta, pratinama būti paklusnia. Kol kas, net dideli ponai, kartu su visais, vaidina BENDROS LYGIAVOS spektaklyje. Kad, iki tam tikro laiko, atrodytų, jog katės – kartu („išvien“) su pelėmis.
Valstybinis „Osvencimas“ jau vyksta. Kol kas dar saikingai individualiai. Ligoninėse, plaučių ventiliavimo aparatais ir dujomis. Kodėl mirę, tariamai nuo Corono viruso, deginami? Todėl, kad mes, 30 brandaus kapitalizmo metų, esame šeriami „E“ priedais. Tie konservantai ir oksidantai – neleidžia ilgą laiką gesti (pūti) produktui. Todėl, gulėtume, Lietuvos žemėje, 50-80 metų – švieži kaip agurkėliai. Žemė brangi, o pensininkų-kumečių kailiukai – beverčiai. Tam ir sugalvotas greitos likvidacijos būdas. Lietuvoje anksčiau nepraktikuotas. Vakarų sugalvotas ir įgyvendinamas – rezervato tipo valstybių gyventojų sąskaita. Einant į auksinį milijardą – visos priemonės pateisinamos. Kultūros ir papročių nelieka. Tik iškraipymai, perrašymai, atnaujinimai ir religiniai reliktai. Tariamai turintys įstorinę-politinę vertę.
Valdžia – tai Seimas. Nori dirbti Seime su slapta medžiaga, turi pasirašyti, kad jos neviešinsi. Ratas užsidaro. Tai, kas sukuriama TEN, neturi būti viešinama ČIA. Draugų, kaipo tokių, nebelieka. Kiekvienas politikas stengiasi išsaugoti savo ir savo artimųjų „monopolį“. Grupuojamės į savus ir daugkartiniam panaudojimui tinkamus patarnautojus… Įstojus į ES, buvo įjungtas kontrolės ir susinaikinimo laikrodis. Klestėjusi, savarankiška LTSR – tapo JAV provincija-prostitutė. Vergė, nuosavybė, baudžiauninkė ponų – prieš, ir DTK metu, išbėgusių už Atlanto, kad sugrįžę, – suvestų kapitalistines sąskaitas + su visais dividendais.
Žemė, miškas, vanduo – viskas aišku. Skaudu, kad pasenę, valstybei sveikatą atidavę žmonės – tapo našta. Svetimo daržo sodinukų niekas karšyti nenori. Todėl, „tarybinės sėklos“ – labai nepatogus, sugadintas, idėjinis balastas. Šito rašinio parašymą, paskatino artėjantys Radviliškio miesto mero rinkimai. Dabartinėje, Lietuvos ir lietuvių valdymo situacijoje, strategiškai gudriai, sugalvotas ir patvirtintas: kontroliuojamas balsavimas, vadinamas INTERNETU. Kaip aš mėgstu sakyti: „Nesvietiškai patogu! Visiška šešėlinė spec. tarnybų kontrolė. Visą juodą darbą atlieka serverių administratoriai ir moderatoriai. Rinkiminės komisijos vadovas, tik uždeda, reikalingą valdžiai, planinę rezoliucija… Tai labai panašu į išsilaipinimą Mėnulyje. Kalbų daug, o niekas nieko įrodyti negali. Pakalbės, padiskutuos, virtuvėse pasipiktins, ir nurims. Todėl, mes, pandemiškai kaukėti lietuviai, neabejokime, ir vėl paliksime ant mums užsakyto ledo. Kačių ir pelių – valdžios su rinkėjais, žaidime, kitaip ir nebūna.
Reklaminė demokratija – ta pati pandemija, tik kas keturi metai. Rinksime Merą: internetu, ar atėjęs į apylinkę – „pilietinio apsiplunksnavimo“, politinio subrendimo reikalas. Jeigu būsimai miesto galvai dar tiktai 40-50 metai, vadinasi, jis – naujos lietuvių nulietuvinimo eros išvarža. Toksai, naujai iškeptas buržua, fiziškai nežino, negali ir neturi gyvenimiškos patirties. Be formuliarais sufabrikuoto išankstinio nusistatymo, jam, neįmanoma: sulyginti ir natūraliai įvertinti, visos lietuvių tautos, istorijoje paliktų, tarybinių ir dabartinių provėžų skirtumo. Tokiu atveju, labai sunku, nešališkai lyginti: „To kas buvo, su tuo kas yra“. Neįmanoma matyti visos, pereinamojo laikotarpio naudingumo ir žalingumo paletės. Todėl, bus vadovaujamasi tik ta jos dalimi, kurioje kandidatas išdygo ir priaugo politinio svorio. Vėl gi, – teritorija ta pati. O dirva dirvai – nelygu!
Tai, ką įkalė, Sorošo užprogramuota: ponų-vasalams mokykla – tą tiesą, tas sąvokas, jaunas žmogus ir turi, ir moka, ir žino. Tą, jis į permainų laukiančią aplinką ir spinduliuoja. Tuo jis ir neįdomus. Mobilieji telefonai – blogi sufleriai, bet užtat koks kontrolinis pliusas… Miškas žinoma kertamas, vanduo teršiamas, vaikai atiminėjami ir pradanginami. Seneliai nugydomi, šeimos – pervadinamos į dviejų žmonių bendrą ūkį. Iškrypėliška, tos pačios lyties atstovų meile, niekas nebesibodi. Net ir narkotikų legalizavimas, vienoje iš daugiausiai alkoholio suvartojančioje valstybėje – tapo norma. Marazmas visiškas. Todėl, tiktai SUAUGĘS ir patyręs Meras, keletui metų, dar gali pratęsti Radviliškio ir radviliškiečių agoniją. Bendramoksliai, bendradarbiai, kaimynai, – būkime budrūs. Nors ir esame sugadinti buitinės infrastruktūros patogių privalumų. Užprogramuoti: nepajudinant piršto – tikėtis permainų. Nepatingėkime, rinkimų dieną, nunešti geno modifikuotos civilizacijos pripumpuotų sėdynių – į balsavimo apylinkes. Geriau ma-ažas, nuosavas koziris girioje, negu sufabrikuota rinkiminė kapituliacija internetu.
Antanas Stugys
2021