Myli, nemyli, spjauna… bučiuoja… Tokį žaidimą įsuko savo baltinius toliau viešai skalbiantis rajono meras Antanas Čepononis. Ir, panašu, įsipainiojo į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Po pradinukams skirtų portreto piešimo užduočių Lietuvoje pašaipų objektu tapęs politikas ėmėsi bibliotekininkių. Pastarosios buvo įdarbintos siuntinėti asmeninius mero „meilės“ laiškus.
Mero meilės išpažintis
Spalio mėnesį Radviliškio rajono savivaldybei pavaldi Viešoji biblioteka išsiuntinėjo kelias dešimtis laiškų po visą Lietuvą išsibarsčiusiems garsiems radviliškiečiams, susibūrusiems į Radviliškėnų sambūrį.
„Mano mylimiausieji…” kreipėsi A. Čepononis į kraštiečius ir dėkojo už ištikimybę bei palaikymą, skirtą jam ir jo šeimos nariams. „Niekada to nepamiršiu ir dėkingas nešiosiuos širdyje iki paskutinio atodūsio“, – „amžiną” dėkingumą žadėjo meras.
Tačiau, pasirodo, ne visus kraštiečius myli vienodai – „amžiną meilę“ meras prisiekinėjo tik „ypatingai” nusipelniusiems asmenims. Keliasdešimčiai iš kelių šimtų.
Išpažintis nesugraudino
Redakcija sulaukė kraštiečio profesoriaus Algirdo Borsteikos laiško su ironišku komentaru.
„Sutikau šeduvį Vilniuje. Senokai buvom nesimatę, dalinomės naujienomis, ką kuris daugiau žinom apie savo gimtą kraštą“, – rašo šeduvis A. Borsteika. – Jis mane suintrigavo klausdamas, ar aš esu Radviliškio merui Antanui Čepononiui mylimiausias kraštietis? Sakau, kad aš esu jam nelabai patogus su savo įvairiausiais siūlymais, tikriausiai ne. Jis sako, – aš irgi abejojau. Žinojau, kad mylimas esu, bet kad mylimiausias… ir iš savo rankinės, tiesiog mašinoj, kur buvom pasislėpę nuo lietaus, gudriai šypsodamasis išsitraukė nedidelį voką. Jame buvo gražiu šriftu atspausdintas su mero Antano Čepononio parašu kreipinys „Mano mylimiausieji kraštiečiai“…
Kad ir toliau nuo gimtinės esu, vis vien pergyvenu, kad ne viskas taip klojasi, kaip galėtų, džiaugiuosi geromis žiniomis. Džiaugiausi mero pažadu Kultūros ministrei, kad Šeduvos Vaistinės remontui bus skirta lėšų, bus atkurtas krašto muziejaus. Deja… (meras duoto pažado netesėjo,– red. past.)“.
Įstaiga vykdė asmeninę užgaidą
Politiko „meilės“ laiškai kraštiečiams sukėlė šypseną, tačiau aiškėja ir tai, kad meras galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.
Čepononis pripažino, kad padėkos – jo „asmeninė idėja“. Tikino laiškus rašęs namuose, už asmenines lėšas pirkęs vokus ir pašto ženklus (esą išleido apie 70 eurų). O Viešosios bibliotekos darbuotojos atlikusios „techninį darbą“ – gražiai užrašiusios ranka.
To „techninio darbo“ būta ne tiek ir mažai. Jeigu galima tikėti Radviliškio viešosios bibliotekos direktore Violeta Šukaitiene, išsiųsta apie septynias dešimtis laiškų. Tik štai direktorės ir mero versijos dėl to, kas mokėjo už laiškus, skiriasi.
Direktorės V. Šukaitienės teigimu, lėšas laiškams skyrė savivaldybė. Konkrečios sumos, kiek kainavo asmeninių mero laiškų siuntimas, kiek darbuotojų plušėjo ir kiek laiko sugaišta – neatskleidė.
Trumpai
*Sprendžiant iš mero A. Čepononio paaiškinimo, savivaldybės įstaigos darbuotojos vykdė jo privatų prašymą, todėl įvertinti „meilės“ laiškų istoriją bus prašoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
*Pastaruoju metu surengta ne viena viešoji mero munduro „skalbimo” operacija. Prieš mėnesį beveik trigubai padidintu savivaldybės finansuojamo laikraščio tiražu išplatintas mero A. Čepononio interviu, kuriame jis skundėsi esąs persekiojamas teisėsaugos.
*Plataus atgarsio Lietuvoje sulaukė ir vienos Radviliškio progimnazijos pradinukams skirta užduotis – nupiešti mero A.Čepononio portretą.
*Radviliškėnų sambūriui priklauso apie tris šimtus kraštiečių – menininkų, rašytojų, poetų, mokslininkų.
„Radviliškio krašto“ informacija