Bendruomenės popietėje garavo cepelinai, skambėjo muzika ir dainos

Bendruomenės popietėje garavo cepelinai, skambėjo muzika ir dainos

Sausio 27 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusioje „Kavos popietėje“ pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu svečiavosi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos „Sidabro gija“ Baisogalos skyriaus nariai su vadove Zina Terebeiziene.

Šio pirmadienio renginys buvo ne eilinis – iš „Kavos popietės“ jis pavirto į „Draugų popietę“ su tradiciniu lietuvišku patiekalu – cepelinais. „Džiugu, kad šiandien gan gausiai iš viso rajono pas mus atvyko bendruomenės nariai: šeduviai, gražioniškiai, baisogaliai, linkaitiškiai ir, aišku radviliškiečiai – didelis būrys bendraminčių susirinkome į draugų dieną. Šioje popietėje daug dėmesio skirsime lietuviškam kulinariniam paveldui cepelinams, pasidalinsime jų virimo receptais bei patarimais“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

Iš cepelinų istorijos

Popietės pradžioje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius trumpai papasakojo cepelinų atsiradimo istoriją: „Žemaičiai cepelinus vadina kleckais. Kleckai – kukuliai, į kuriuos lietuviai kimšdavo įvairius įdarus. Kleckų apvalkalui naudojo miltus ir kruopas, surištas kiaušiniais. Mes ne vieni valgome cepelinus, juos valgo danai, norvegai, švedai, gudai. Cepelinai Lietuvoje pristatomi kaip nacionalinis patiekalas. Vakarų Lietuvoj cepelinai daromi didesni. Jų įdarui naudojami grybai, jautiena, kiauliena, daržovės, net duonos trupiniai. Nuo 2014 m. pirmą vasario sekmadienį švenčiama Pasaulinė cepelinų diena, jos sumanytojas – išeivijos lietuvis Jonas Vičiūnas, šiuo metu gyvenantis JAV. Manoma, kad lietuviai cepelinus išmoko gaminti iš Lietuvoje gyvenusių vokiečių ir žydų. Cepelinai gali būti iš virtų bulvių ir tarkių“.

Taip pat buvo pagarsintas bendruomenės senjorų vadovės Rimantės Radavičienės mamos cepelinų receptas: „Cepelinus kepdavo orkaitėje. Bulvių tarkiai buvo vos nusunkiami, įdarui naudodavo virtas kepenis bei plaučius, pakepintus su svogūnais. Iškeptus cepelinus dėdavo į didel puodą, užpildavo padažu ir uždengdavo dangčiu, jie šiek tiek suminkštėdavo“.

„Dėkojame moterims, prisidėjusioms prie šio sunkaus darbo – net per šimto cepelinų išvirimo: I. Grakauskienei, V. Goštautienei, I. Pankrašovienei, E. Siudikienei, D. Tikuišienei, V. Klemčiukienei, B. Krikščiukaitienei, G. Chodosovskajai ir kitoms šeimininkėms“,- sakė bendruomenės pirmininkas. Bendruomenės nariai šaunioms šeimininkėms padėkojo skanduodami „Ačiū“ bei gausiais aplodismentais.

Svarbiausia – noras bendrauti

„Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje ne cepelinai buvo svarbiausi, tačiau noras bendrauti. Na, o kaip žinia, smagiausia bendrauti prie bendro stalo, kartu vaišinantis.

„Šiandien pas jus atvykome su savo „Sidabro gijos“ nariais, puikiais žmonėmis, tikimės gražaus bendravimo su jumis ir šiandien, ir ateityje. Kviečiame jus į gražų renginį pas mus – Poezijos vakarą, kuris vyks vasario 19 d. Baisogalos kultūros namuose. Jeigu turite savo poetų, būtų malonu, kad jie dalyvautų, paskaitytų savo kūrybos. Jeigu nekuriate poezijos, būtų malonu, kad ką nors paskaitytumėte iš Lietuvos poetų kūrybos“,- pasveikinimo kalboje sakė „Sidabro gijos“ Zina Terebeizienė. Kartu su ja
atvyko ir gausias vaišes atsivežė: Zigmas Danielius, Zita Stulginskienė, Genovaitė Tavorienė, Biruta Navagruckienė, Jadvyga Jansavičienė, Vida Krylavičienė, Nijolė Černauskienė, Rima Stulginskienė, Antanas Zvėga, Irena Radienė ir kiti.

Jie bendruomenės pirmininkui padėkojo bei įteikė „Sidabro gijos“ skyriaus menininkės pagamintą dovaną – gėlę.

Taip pat baisogaliai draugystei sustiprinti atsivežė G. Tavorienės iškeptą gardų pyragą, kuriuo pavaišino visus popietės dalyvius.

Po svečių prisistatymo – vaišės

Po svečių prisistatymo, šeimininkės popietės dalyviams patiekė garuojančių cepelinų. Pavalgius buvo pasidalinta cepelinų ruošimo receptais. Pasirodo, kai kurios šeimininkės bulves šiam patiekalui tarkuoja stambesne burokine tarka, kitos į tarkuotas bulves deda varškės.

Šeduvis Vladas Stauga pasidalino „Tinginių cepelinų“ receptu. Šiam patiekalui reikia varškės, manų kruopų, krakmolo. Iš šių ingredientų paruošiama tešlą, į kurios vidų dedamas žalios arba virtos mėsos įdaras. „Šie cepelinai labai greitai išverda, labai skanūs. Bulvių jiems nereikia – niekas nepasakys, kad be bulvių padaryti“,- sakė šeduvis.

Savo patirtimi pasidalino Janina Kaučikienė: „Ligoninėje gulinti senutė užsiprašė cepelinų. Kadangi namuose neturėjau mėsos įdarui, išviriau pupas, sumaliau, pakepinau svogūnų ir padariau įdarą. Pagaminau dar padažą su spirgučiais – močiutei tokie netradiciniai cepelinai patiko, sakė, kad dar tokių nebuvo valgiusi“.

Buvo aptarta ir cepelinų įdaro įvairovė. Pasirodo, šeimininkės šį patiekalą gamina su grybų, kepenėlių plaučiukų, varškės, rūkytų lašinukų, virtos dešros įdaru. Viena moteris sakė ragavusi net morkomis įdarytų cepelinų. Na, o cepelinus, pasirodo, galima valgyti ir su … raugintais agurkais.

Baisogaliai pasidalino įspūdžiais iš kelionės į Žemaitiją, Žiurkiemio kaimą, kur degustavo žemaitiškų cepelinų: „Iš ruginių miltų įmaišoma tešla, į ją dedami pakepinti rūkyti lašiniai. Šalia tokių riebių kleckų dedami rauginti kopūstai. Žemaitiški kleckai, kuriuos jie vadina cepelinais, labai dideli, per visą lėkštę – taip sočiai anksčiau būdavo maitinami samdiniai, kurie sunkiai dirbdavo“.

J. Kaučikienė papasakojo linksmą istoriją iš šauniojo kareivio Šveiko nuotykių: „Karininkas klausia kareivių:

Exit mobile version