Rugpjūčio 24 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose lankėsi gausus būrys svečių: Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys, Šiaulių klientų aptarnavimo departamento paslaugų darbdaviams koordinatorė Janina Šiaulienė ir Radviliškio klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Eglė Ivanauskytė. Diskusijoje rajono gyventojams aktualiais klausimais dalyvavo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys bei bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Popietės pradžioje buvo paprašyta pristatyti Užimtumo tarnybą, jos veiklą, aktualius pokyčius. „Pristatydamas mūsų svečią R. Šukį, noriu pasakyti, kad – jis buvęs Vidaus reikalų ministras, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo kontrolierius. Teko su gerbiamu R. Šukiu aktyviai bendrauti jam dirbant Seimo kontrolieriumi“,- popietės pradžioje Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorių pristatė G. Lipnevičius. „Ekstremali situacija – sudėtingas metas, tenka bendrauti dėvint kaukes, o tai nesukuria papildomo komforto. Tačiau, jeigu bendruomenę domina su Užimtumo tarnyba susiję klausimai, mes visada pasirengę atvykti ir pabendrauti. Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriumi dirbu 1,5 metų. 2018 metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyba tapo vienu juridiniu vienetu, kurią sudaro 5 klientų aptarnavimo departamentai. Pasibaigus Seimo kontrolieriaus kadencijai, grįžau į Šiaulius, nes esu čia gimęs, augęs, tad nebuvo sudėtinga grįžti į gimtąjį miestą. Dalyvavau atrankoje Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus pareigybei užimti, po atrankos atkūriau valstybės tarnautojo statusą, iš kurio 2000 metais buvau išėjęs į politiką. Nors užimtumo sritis buvo nauja, tačiau teisininko profesija yra universali, valstybė tarnyba man gerai pažįstama, su socialinio darbo sritimi gerai susipažinau dirbdamas Sveikatos apsaugos ministru“,- bendruomenės nariams prisistatė R. Šukys. Pasak svečio, šiuo metu Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas apima 11 savivaldybių teritorijas. Prie Šiaulių klientų aptarnavimo departamento buvo prijungtos Kauno apskrities Kėdainių ir Raseinių savivaldybės, iš Telšių apskrities – Mažeikių ir Telšių savivaldybės. Šiaulių klientų aptarnavimo departamentą sudaro 13 skyrių, juose dirba apie 200 darbuotojų.
„Kai dėl Covid – 19 viruso buvo įvestas griežtas karantinas, buvo sukurtos įvairios paramos priemonės ir klientų skaičius išaugo. Beveik visi darbingo amžiaus asmenys tapo Užimtumo tarnybos klientais dėl subsidijų, dėl prastovų, dėl darbo paieškos išmokų. Aktyviai registruojasi mokyklas baigę moksleiviai, aukštųjų mokyklų absolventai. Registruojasi ir tie asmenys, kurie nėra dirbę po Nepriklausomybės atgavimo nei vienos dienos – tai jie daro dėl 200 eurų darbo paieškos išmokų ir tokių asmenų Lietuvoje yra 30 tūkstančių“,- popietės dalyvius informavo svečias.
Darbo vietų daugėja
Pasak R. Šukio, Šiaulių klientų aptarnavimo departamento teritorijoje darbo vietų daugėja: šiais metais laisvų darbo vietų Šiaulių klientų aptarnavimo departamento teritorijoje registruota kiek daugiau nei 28 tūkst., praėjusiais matais jų buvo registruota per 19 tūkst., taigi šiemet laisvų darbo vietų padaugėjo 33 procentais. „Džiugu, kad karantinas laisvų darbo vietų skaičiaus nesumažino. Šiaulių klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamoje teritorijoje šiemet iki rugpjūčio 13 d. buvo įdarbinta 15 802 asmenys, o tai 800 asmenimis daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Karantino metu Užimtumo tarnybos organizuojamas profesinis mokymas tapo nuotolinis, mūsų aktyvios darbo rinkos priemonėse asmenų skaičius buvo sumažėjęs daugiau nei trečdaliu. Jeigu ne šie trukdžiai, gal būtų įdarbinta ir daugiau asmenų“,- sakė svečias.
Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius R. Šukys popietės dalyvius informavo, kad nežiūrint į tai, jog darbo vietų daugėja, kai kuriuose rajonuose nedarbo lygis išaugo: „Nedarbo lygį rajonuose augina tai, kad norėdamas gauti darbo paieškos išmoką, žmogus negali dalyvauti Užimtumo tarnybos aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Dar vienas aspektas, kurį paminėjo departamento direktorius, tai asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimas. Per 8 šių metų mėnesius departamento teritorijos darbdaviams buvo išduoti 143 leidimai dirbti asmenis, atvykusiems iš trečiųjų šalių. Praėjusiais metais darbdaviams buvo išduoti 448 leidimai įdarbinti užsieniečius. Radviliškio rajone šiais metais išduota 14 leidimų ir 5 sprendimai dėl užsieniečių atitikties darbo rinkos poreikiams.
Šių metų rugpjūčio 17 d. duomenimis nedarbas Lietuvoje siekė 13,3 proc. ir tai aukščiausias nedarbo lygis po 2008 – 2010 m. krizės. Šiaulių apskrityje nedarbo lygis 12,9 proc. – jis mažesnis nei šalies vidurkis. Lyginant Šiaulių klientų aptarnavimo departamento teritorijos savivaldybes, aukščiausias nedarbas fiksuojamas Kelmės rajone – rugpjūčio 1 d. jis siekė 18,4 proc. „Šiame rajone nedarbo mažinimo programą įgyvendinome visus metus, buvo pasiekta neblogų rezultatų, tačiau dabar negalima organizuoti jokių atrankų, dėl įvestų apribojimų kviestis žmones į seniūnijas, susitikimus su darbdaviais. Panašios nedarbo mažinimo priemonės buvo numatytos ir Radviliškio rajone. Radviliškio rajone praėjusių metų rugpjūčio 1 d. nedarbo lygis siekė 9,6 proc., šiandien jis siekia 15,2 proc. Rajone per mėnesį nedarbas išaugo 1,1 proc.“
Kokia padėtis Radviliškio skyriuje?
Apie Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Radviliškio skyriaus veiklą popietės dalyviams papasakojo šio skyriaus vedėja Eglė Ivanauskytė: „Šiai dienai Radviliškio skyriuje yra registruoti 2954 asmenų prašymai darbo paieškos išmokai gauti. Karantino metu buvo mokama išmoka Savarankiškai dirbantiems asmenims – jos dydis 257 eurai. Ji buvo mokama nuo kovo 16 d. iki rugpjūčio 16 d. 946 rajono asmenys pateikė prašymus dėl šios išmokos.
Karantino metu darbdaviai skelbė prastovas ir galėjo kreiptis dėl subsidijų už jas. Dėl šių išmokų buvo gauti 255 darbdavių pasiūlymai dėl 1943 asmenų. Dėl subsidijų po prastovų į mūsų skyrių kol kas kreipėsi 265 darbdaviai dėl 1924 darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimo.
Dar viena iš COVID-19 priemonių buvo parama norintiems keisti ekonominę veiklą, kuomet savarankiškai veiklą vykdantys asmenys užpildę paraišką gali gauti beveik 7000 eurų ekonominės veiklos keitimui. Ši priemonė buvo labai populiari, todėl paraiškų priėmimas vyko labai trumpą laiką. Mūsų rajone buvo pateiktos ir finansuotos dvi tokios paraiškos.
Taip pat yra galimybė steigti darbo vietas: iki rugsėjo 2 d. priimamos savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos, kurias gali teikti jaunimas iki 29 m., asmenys 45+ m. ir neįgalieji.
Darbo vietų steigimo paraiškos bus pradedamos priiminėti nuo rugsėjo 4 d., pretenduoti gali neįgalumą turintys asmenys.
Vietinio užimtumo iniciatyvų paraiškų priėmimas baigėsi birželio mėnesį. Patvirtinta viena paraiška, steigiamos 6 darbo vietos. Vienos darbo vietos steigimui maksimaliai galima gauti 18 835,21 eurus.
Taip pat mūsų skyriuje galima pasinaudoti profesinio mokymo, stažuotės (kuomet asmuo turi kvalifikaciją, tačiau ilgą laiką pagal ją nedirbęs) ir pameistrystė (kuomet asmuo neturi reikiamos kvalifikacijos dirbti konkretų darbą, o priemonės metu gauna ir teorinių, ir praktinių žinių).
Darbdaviai ieško žmonių, norinčių dirbti
Pasak Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento paslaugų darbdaviams koordinatorės J. Šiaulienės, darbdaviai ieško motyvuotų žmonių, norinčių tikrai dirbti. „Radviliškio skyrius bendradarbiauja su 780 darbdavių ir galimybė įsidarbinti yra. Per septynis šių metų mėnesius darbdaviai Radviliškio skyriuje registravo per 1350 laisvų darbo vietų. Daugiausia laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams – 52 proc. Š. m. liepos mėn. darbdaviai įregistravo 169 laisvas darbo vietas.
Didžiausios įsidarbinimo galimybės inžinieriams, reklamos ir rinkodaros specialistams, pardavėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, statybininkų, prekybos centrai ieškos salės darbininkų – tačiau svarbu ir motyvacija.
Radviliškio skyrius aktyviai dirbo su darbdaviais, organizavo atrankas (Užimtumo tarnybos patalpose ir/ar pas darbdavį), kai kandidatus atrenka Užimtumo tarnybos specialistas ir tik tinkamiausius ir motyvuotus asmenis nukreipia pas darbdavį sutartu laiku, tačiau šiuo laikotarpiu ši veikla sulėtėjo, – sakė J. Šiaulienė.
Dėl didesnio dėmesio darbdaviams pasidžiaugė ir paantrino Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys bei bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius, kad užregistravus laisvą darbo vietą ateina tik tie asmenys, kurie nori ir gali dirbti
Ką daryti, jeigu žmonės nenori eiti dirbti, o laukia tik pašalpų?
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo, ką daryti, jeigu darbingi žmonės labiau laukia išmokos ar pašalpos, nei ieško darbo?
„Darbo paieškos išmokos neatleidžia asmens nuo pareigų dirbti – jeigu yra laisva darbo vieta ir asmuo atitinka jai keliamus reikalavimus, jam išduodamas pasiūlymas vykti pas darbdavį. Jeigu asmuo pasiūlymo atsisako, jis yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos. Šioje vietoje norisi paminėti, kad reikia ir kitų institucijų įsijungimo. Didelis darbas buvo nuveiktas su socialiniais darbuotojais, su kuriais turime kalbėti viena kalba. Negali taip būti, kad socialinė parama padėtų išvengti mūsų paslaugų. Radviliškio rajono savivaldybė pasirinko taktiką – asmenys gauna darbo paieškos išmoką, tačiau jeigu vengia darbintis, jiems papildomai nebeskiriama socialinė parama. Lietuvoje minimalus atlyginimas 607 eurai, tai būtų 437 eurai „į rankas“. Valstybės turi įtakoti, kad verslas gebėtų steigti naujas darbo vietas, kad regionuose atlyginimai nesiskirtų nuo atlyginimo didmiesčiuose, kad būtų investuotojų, naujų, stiprių įmonių – be to nieko nebus. Įvairios išmokos neskatina eiti dirbti už minimalų atlygį. Šiuo metu Radviliškio rajone didžiausias nedarbo lygis Šiaulėnų seniūnijoje – 22 proc. Seniūnai jau patyrė, kad niekas, net ir tie, kurie anksčiau mielai eidavo, nebeina dirbti seniūnijos siūlomų aplinkos tvarkymo ir kitų darbų Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims pradėjus mokėti darbo paieškos išmokas. Norėta kaip geriau, gavosi kaip visada“,- į klausimą atsakė R. Šukys.
Susirinkę popietės dalyviai pateikė ir daug su Užimtumo tarnybos veikla nesusijusių klausimų. Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius susirinkusiems dalyviams pasiūlė savo klausimus užduoti Radviliškio rajone rinktiems Seimo nariams. Išsekus visiems klausimams, popietės dalyviai už įdomią bei naudingą informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
Bendruomenės nariai už sutvarkytą salę dėkingi V. Goštautienei ir G. Chodosovskajai.
Kita „Kavos popietė“ įvyks rugsėjo 7 dieną.
„Radviliškio krašto“ informacija