Balandžio 16 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, Radviliškio rajono agentūros vedėjas Mingaila Saulevičius bei vyr. specialistas Tomas Žukaitis.
Platus darbų baras
Susitikimo pradžioje Radviliškio r. aplinkosaugos agentūros vedėjas M. Saulevičius apžvelgė aplinkosaugininkų plačiai vykdomą veiklą. „Mūsų, aplinkosaugininkų, darbai apima gyvąją gamtą,vandenis, atliekas, pakuotes, orą. Taip pat prižiūrime ūkininkų veiklą – mūsų rajone žemės ūkis yra pagrindinė veikla. Tiriame daug piliečių skundų dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų. Tiesa, didžioji dalis pranešėjų apie pažeidimus bijo pasisakyti, kas skambina, o anoniminių skundų tirti kaip ir nereikėtų. Norime pasakyti, kad esame susipažinę su asmenų duomenų apsaugos įstatymais ir tikrai neatskleisime informacijos šaltinių – mums skambinant nereikia bijoti prisistatyti“,- sakė agentūros vedėjas.
Į daugelį klausimų buvo atsakyta
Bendruomenės nariams iškilo nemažai klausimų apie vandenis, nuotekas, medžių kirtimus, kūrenimą, srutų laistymą laukuose bei tvorų statymą. Į visus šiuos klausimus, kurie priklauso aplinkosaugininkų kompetencijai, svečiai pasistengė atsakyti aiškiai bei išsamiai.
Apie tvarką vandens telkiniuose ir žvejybos ypatumus
Bendruomenės nariai domėjosi, koks Arimaičių ežero plotas ir ar galima jame plaukioti motorinėmis valtimis. Pasak aplinkosaugininkų, Arimaičių ežero plotas 300 hektarų, o motorinėmis valtimis jame galima plaukioti, priklausomai nuo jų variklio galingumo – jis negali viršyti 110 kilovatų galios. Ežere griežtai negalima plaukioti vandens motociklais.
Pasak bendruomenės narių, žvejai skundžiasi, kad pastaruoju metu ežere sumažėjo vėžių, o tai reiškia, kad vanduo nešvarus, užterštas. „Tikrinome prie Arimaičių ežero esančias sodybas ir neaptikome, kad nuotekos būtų leidžiamos į ežerą. Prie ežero yra nemažai pristatyta valymo įrenginukų, kurie nepagerina ežero būklės. Mes norėjome uždrausti jų įrengimą, tačiau sodybų savininkai įvykdo visus reikalavimus ir pagal įstatymą mes jų įrengimo uždrausti negalime“,- sakė M.Saulevičius.
Dar susitikimo dalyviams iškilo klausimas apie privatizuotas Arimaičių ežero pakrantes – gal prie ežero greitai nebebus galima prieiti? Pasak aplinkosaugininkų, jie kasmet apeina aplink ežerą tikrindami, ar niekas ten neapsitvėrė tvorų. „Atvažiavę prie ežero galite mašiną palikti aikštelėje, paežere eina valstybinis kelias, o prie kiekvienos sodybos palikta minimali 5 metrų pakrantės apsaugos juosta, kurioje galite būti šviesiu paros metu. Šioje juostoje galima kūrenti šašlykinę, tačiau negalima kurti laužų“,- sakė M. Saulevičius.
Dar vienas klausimas buvo susijęs su žvejyba – kur įsigyti leidimus žvejoti. „Jeigu pagauname asmenį, žvejojantį be leidimo ir dar nepagavusį žuvų, pirmą kartą įspėjame. Norint žvejoti respublikiniuose vandens telkiniuose, reikia respublikinio leidimo, jeigu telkinys išnuomotas – Medžiotojų ir žvejų draugijos leidimo. Be abejo, žvejoti privačiuose vandens telkiniuose be savininko leidimo negalima. Senjorams bei neįgaliesiems žvejybos leidimai nereikalingi“,- į klausimą atsakė T. Žukaitis.
Apie nuotekas ir lauko tualetus
Nemažai klausimų buvo užduota apie nuotekų tvarkymą. Pasak M. Saulevičiaus, jeigu prie namo yra tvarkingas ir sandarus lauko tualetas, jis gali stovėti, tačiau nėra pigesnio bei geresnio būdo nuotekoms tvarkyti, kaip esant galimybei prisijungti prie centralizuotų tinklų. „Jeigu nuotekų rezervuaras persipildo ir laiku nuotekos neišvežamos, pažeidėjai už nuotekų tvarkymo pažeidimus baudžiami pirmą kartą 30 eurų bauda. Nuotekų kaupimo rezervuaras negali būti arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo šulinio ir 3 metrų atstumu nuo šiltnamio. Taip pat galima bausti už nuotekų tvarkymo pažeidimus, jeigu asmuo su plovikliu plauna kieme automobilį ar išpila kieme ant žolės nešvarų vandenį“,- paaiškino agentūros vedėjas.
Aktualus klausimas – srutų smarvė
Susitikime buvo aptartas dar vienas Radviliškio rajono gyventojams aktualus klausimas – srutų smarvė rajone, jau riečianti nosį nuo pavasario. „Rajone yra 5 kiaulių kompleksai ir ūkininkai srutas į dirbamus laukus pagal sudarytą tręšimo planą veža nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. Prašėme, kad ūkininkai nelaistytų srutų per Velykas, prašome, kad nelaistytų per Žolinę. Ūkininkai, laistydami srutomis dirbamus laukus, sutaupo pinigų trąšoms, atpinga jų auginama produkcija. Išlietas srutas privaloma aparti per 24 valandas, šį reikalavimą įvykdyti ūkininkai stengiasi. Srutas dirbamuose laukuose, išskyrus pievas ir ganyklas, draudžiama laistyti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d.“,- situaciją pakomentavo aplinkosaugininkai ir paguodai pasakė, kad nieko nepadarysi, teks kentėti nemalonų kvapą.
Apie kertamus medžius
Bendruomenės nariams neramu, kad mieste iškertama daug medžių. „Kodėl buvo išpjauta tiek daug medžių einant nuo Policijos komisariato PC „Maxima“ link, kodėl išpjauti medžiai prie tremtinių vagonėlio ir niekur neatsodinami nauji?“- klausė bendruomenės nariai. „Kirsti bei pjauti medžius leidimus išduoda Medžių priežiūros komisija. Beje, gauname daug žmonių prašymų nupjauti medžius – jeigu visus būtume tenkinę, jau nebebūtų pusės ąžuolų. Jeigu norite nupjauti medį, reikia kreiptis į savo seniūniją, parašyti prašymą. Šiuo metu Radviliškio rajone privačiose valdose saugomi ąžuolas ir klevas, o valstybinėje žemėje – visi medžiai. Išduodama leidimą nupjauti medį Medžių priežiūros komisija išnagrinėja daug aspektų“,- sakė M. Saulevičius. Pasak aplinkosaugininko, šiuo metu „ant kilimėlio“ laukiami Šeduvos seniūnijos atstovai, kurie taip Šeduvoje apgenėjo medžius, kad jie atrodo lyg baidyklės.
Beje, naujus medžius sodinti privačioje valdoje galima 3-5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Apie krosnių kūrenimą
Atšalus orams labai aktualus tampa krosnių kūrenimo klausimas. „Ką daryti, jeigu iš kaimynų kamino virsta juodi dūmai, kai jis krosnį kūrena beržinėmis malkomis?“- klausė bendruomenės narė. Pasak M. Saulevičiaus, krosnis galima kūrenti durpėmis, briketėmis, malkomis, anglimis. Baudžiama tik už kūrenimą šiukšlėmis. „Šiukšlėmis krosnis kūrena dažniausiai asocialūs asmenys, kuriuos atėję pabarame. Jeigu iš kaimyno kamino labai rūksta dūmai, galbūt kaminas yra netvarkingas ir asmenį gali nubausti priešgaisrinės apsaugos inspektoriai“,- sakė aplinkosaugininkas.
Prašymas – nelesinti laukinių paukščių
Bendruomenės nariai aplinkosaugininkų klausė, kas turėtų gaudyti mieste valkataujančius katinus bei šunis. „Aplinkosaugininkai valkataujančių gyvūnų gaudymu neužsiima, tačiau savivaldybė turi sudariusi sutartį su Pakruojo rajonu, iš ten atvykę specialistai sugaudo valkataujančius gyvūnus ir juos išsiveža. Labai prašytume rajono gyventojų nelesinti laukinių paukščių – gulbių, ančių. Lesinami paukščiai nebeišskrenda, gulbės įšąla lede. Geriau tegul laukiniai paukščiai maitinasi patys“,- sakė M.Saulevičius.
„Kad mieste nebevistų valkataujančių katinų bei šunų, jų reikia nebešerti. Dabar matome, kad miesto centre prisiveisė daug balandžių, nes yra juos lesinančių žmonių. Jeigu norime matyti neapdergtą miesto centrą, nelesinkime balandžių, kad jie nebesiveistų“,- aplinkosaugininkui M.Saulevičiui paantrino bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.
Aptarus visiems aktualius aplinkosaugos klausimus, bendruomenės nariai svečiams už pokalbį bei naudingą informaciją padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas įteikė dovanų – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
Susitikimus organizuoja ir dalyvius kava vaišina „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius, jam talkina bendruomenės nariai: R.Radavičienė, V.Aleknienė, D.Dapkutė, S.Skorkaitė, A.Litinskas ir kiti.
„Radviliškio krašto“ informacija
