Lapkričio 6 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vyko rajono gyventojų susitikimas su Seimo nariais: buvusiu premjeru, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju Algirdu Butkevičiumi, Kaimo reikalų komiteto nariu Aurimu Gaidžiūnu ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika. Seimo narių bei rajono gyventojų susitikimą inicijavo „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Į susitikimą atvyko pusantro šimto rajono gyventojų, kurie svečiams turėjo įvairiausių klausimų – nuo šalies ekonominių problemų iki miesto gatvių asfaltavimo. Susitikimo vedėjo siūlymu diskusija pavadinta „Tiesiai – šviesiai“.
Aptarti rajonui aktualūs klausimai
Diskusijos pradžioje buvo pateikta Radviliškio rajonui aktualių klausimų. Pirmiausia visiems rūpėjo Seimo narių nuomonė dėl dviprasmiškos Radviliškio kultūros centro direktoriaus Romualdo Juzukonio padėties. R .Juzukonis teisme prisipažino kaltu, Šiaulių apygardos teisme nuteistas pagal laidavimą, tačiau ir toliau dirba Kultūros centro direktoriumi, rajono valdžia nesiima jokių priemonių. (Redakcijos pastebėjimas: rajono meras A.Čepononis, tiesioginis bendrapartiečio Kultūros centro direktoriaus bei artisto R.Juzukonio vadovas, buvo teisiamas kartu korupcinėje byloje). „Kaip didelę patirtį turintis politikas noriu pasakyti, kad kiekvienas politiko pasakytas žodis apie teismus gali būti panaudotas teismo proceso metu. Šiuo atveju galiu pasakyti, kad jeigu R. Juzukonis nuteistas, pripažintas kaltu, mano nuomone, direktoriaus pareigų neturėtų užimti“,- sakė A. Butkevičius. Kolegai pritarė ir Seimo narys A. Gaidžiūnas: „Prisipažinęs kaltu žmogus neturi užimti kultūros įstaigos vadovo posto. Šiuo atveju turėtų būti ryžtingesnė taryba bei savivaldybė“,- sakė A. Gaidžiūnas. (P. S. Sutapimas ar ne, bet kalbos nebuvo tuščios ir po bendruomenės pirmininko G. Lipnevičiaus iškelto klausimo jau kitą dieną buvo gautas R. Juzukonio prašymas išeiti iš darbo. Apie tai – kitame „Radviliškio krašto“ numeryje).
Nuo klausimo apie rajoną buvo pereita prie Lietuvos aktualijų. „Kodėl dujų terminalo „Independets“ projektas buvo vykdomas vienos Lietuvos, o ne visų Baltijos šalių, tarp jų ir Lenkijos. Kodėl laivas nebuvo statomas Latvijoje, kur yra dujų saugyklos ir būtų gautas ES struktūrinių fondų finansavimas?“- uždavė klausimą G.Lipnevičius, adresuodamas jį buvusiam premjerui A. Butkevičiui. „Laivo statyba buvo užsakyta valdant konservatoriams ir suderinta su Prezidente. Laivo statyba buvo užsakyta per norvegų įmonę, o jis buvo statomas pietų Korėjoje. Suskystintų dujų terminalas buvo statomas man būnant premjeru ir tai buvo didžiulis iššūkis. Terminalo statyba turėjo būti baigta 2015 m. sausio 1 d. ir jai buvo kliudoma – net buvo daromas spaudimas, kad ją statančios bendrovės bankrutuotų ir terminalas nepradėtų veikti laiku. Lietuva dėl suskystintų dujų terminalo statybos tarėsi su Latvija bei Estija, tačiau Estija pradėjo derybas su Suomija ir darė viską, kad tik jis nebūtų pripažintas regioniniu ir nebūtų skirtos ES lėšos. Estija iki šiol dar neturi savo dujų terminalo, o mes jau turime ir dujas iš mūsų jau pirko Latvija, Estija. Jeigu terminalas bus pripažintas regioniniu, iš gautų lėšų galėtume sumokėti už laivą. Galiu pasakyti, kad kol neturėjome dujų terminalo, už 1 tūkstantį kubinių metrų dujų mokėjome 500 dolerių, o nuo 2015 m. vidurio jau mokėjome 166 dolerius už tokį pat kiekį. Norėdami sumažinti dujų terminalo eksploatacijos kaštus, pastatėme antžeminį terminalą, kuris jau pradėjo funkcionuoti – mažais laiveliais dujos pristatomos į talpyklas sausumoje. Taip pat dujomis aprūpinsime Baltijos jūroje dirbančius laivus – jas dideliems laivams pristatysime mažais laiveliais“,- išsamiai į klausimą atsakė buvęs premjeras.
Nuo Lietuvai aktualių klausimų buvo sugrįžta prie „žemiškesnių“. „Priešgaisriniams hidrantams statyti Šeduvoje buvo išleista apie 2 mln. litų. Pasak ugniagesių, gesinant gaisrą jie neveikia, nes neužtenka slėgio“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak susitikime dalyvavusio Tarybos nario J. Povilaičio, dirbančio UAB „Radviliškio vanduo“, pagal projektą Šeduvoje buvo pastatyti 4 hidrantai ir jie veikia. Hidrantai nuolat tikrinami ir remontuojami. „Vandens poreikis gaisrų gesinimui didesnis nei gyventojų poreikiams. Hidrantai statomi didesnėse gyvenvietėse, o kaimuose gaisrai gesinami iš atvirų vandens šaltinių“,- sakė J. Povilaitis. (Redakcijos pastaba. Pasidomėjus, ar tikrai politikas, Tarybos narys J. Povilaitis sako tiesą, paaiškėjo, kad vis dėlto yra ne taip, kaip jis sakė susirinkusiems gyventojams bei atvykusiems Seimo nariams. Problema yra. Paklausus, ar tikrai nėra problemos dėl priešgaisrinių hidrantų bei siurblių, ugniagesiai patvirtino, kad gesinant gaisrą siurbliai nepajėgūs sukelti reikiamo vandens slėgio ir visas Šeduvos miestelis lieka be vandens. Pasak ugniagesių, jiems pakanka vandens spaudimo – 10 litrų per sekundę gaisro gesinimui užtenka, o gyventojai, likę be vandens – nebe jų problema. Prispaustas „Radviliškio vanduo“ darbuotojas J. Povilaitis šios problemos buvimą patvirtino: „Pripažįstu, kad vandens spaudimo problema yra, nes pagal projektą statant hidrantus siurbliai nebuvo keisti“.) Pasak A. Butkevičiaus, reikėtų į problemą įsigilinti, pažiūrėti, ar hidrantai Šeduvoje pastatyti pagal projektą ir tada kalbėti apie jų veikimą.
Baudžiami už neprisijungimą prie nuotekų tinklų
Susitikimo metu buvo iškeltas rajono gyventojams aktualus klausimas – atokesnių kaimų gyventojus aplinkosaugininkai baudžiami už neprisijungimą prie nuotekų tinklų. Pasak Seimo nario A. Gaidžiūno, baudžiami tie gyventojai, kurie turi galimybę, tačiau atsisako jungtis prie nuotekų tinklų. „Galimybių prisijungti prie nuotekų tinklo neturės maži kaimeliai, todėl šiems gyventojams planuojame kompensuoti vietinių valymo įrenginių įsigijimą – skirti vienkartines pašalpas“,- sakė A. Gaidžiūnas. „Daugelį gyventojų nuo jungimosi prie nuotekų tinklų atgraso tai, kad prisijungus prie nuotekų reikia jungtis ir vandenį, o daugeliui žmonių vanduo iš savo šulinio skanesnis. Dabar mąstome, kaip padėti tiems žmonėms, kad galėtų prisijungti tik prie nuotekų“,- sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K.Mažeika. O kad kaimuose gyventojai nebūtų baudžiami dėl aplinkos teršimo, Seimo narys patarė turėti kvitą, kuriuo būtų įrodomas fekalijų išvežimas.
Duobėtos gatvės ir neasfaltuoti žvyrkeliai
Radviliškiečiai svečiams guodėsi dėl netvarkomų miesto gatvių bei neasfaltuotų žvyrkelių. „Atvažiuokite pažiūrėti į Basanavičiaus, Sodų gatves bei Vaidulių kaimą – mūsų anūkai be guminių batų negali po lietaus išeiti į lauką. Rašėme raštus seniūnijai, tačiau jokio rezultato – kartais atveža, įmeta į duobes porą akmenų ir viskas“,- skundėsi Basanavičiaus gatvės gyventojai dėl skęstančios gatvės. Seimo nariai jų skundą užsirašė ir pažadėjo perduoti tiems valdininkams, kurie privalo spręsti gatvių tvarkymo reikalus. Rajono gyventojai domėjosi, kada bus išasfaltuotas kelias Sidabravas – Vadaktai. Pasak Seimo nario A.Gaidžiūno, šio kelio asfaltavimas yra numatytas, tačiau darbų atlikti nespėja rangovai.
Palinkėjo radviliškiečiams būti budriems
Susitikime buvo paliestas ir radviliškiečiams opus klausimas – gaisras „Gairelitoje“, kuris padarė didžiulių nuostolių gamtai, tačiau prokurorai įmonės kaltės neįžvelgia, o kalčiausi lieka…ugniagesiai. „Gaisrą, kiek galėjome, tiek padėjome likviduoti, iš vyriausybės fondo skyrėme 530 tūkst. eurų. Aš tikrai nustebęs, kad ieškiniai įmonei atmesti ir pasidomėsiu, kodėl tai buvo padaryta“,- sakė A.Butkevičius. Seimo nariai A. Gaidžiūnas ir K. Mažeika lapkričio 6 d. norėjo apsilankyti UAB „Gairelita“, tačiau įmonės direktorius pasakė, kad jie nepageidaujami. „Mes juk ne bausti atvykome, tik norėjome pasidomėti, kaip sekasi tvarkytis po gaisro, gal reikėtų kokios pagalbos. Apmaudu, kad įmonės direktorius taip elgiasi. Radviliškiečiams patarčiau šalia tokio kaimyno būti budriems“,- sakė K. Mažeika. Seimo narys A. Butkevičius taip pat buvo nustebintas, kad Seimo narių į įmonę nepanoro įsileisti, ir kitą kartą patarė kartu pasiimti ugniagesių inspektorių, kuriuos verslininkams privalu įsileisti į teritoriją.
Už šiukšles mokėsime pagal svorį
Susitikime buvo paliestas visiems gyventojams labai aktualus klausimas – mokestis už atliekų rinkliavą. „Savivaldybėms buvo leidžiama pasirinkti, pagal kokią sistemą bus renkama rinkliava už komunalines atliekas – pagal kvadratus ar nuo žmonių skaičiaus. Kai kurios savivaldybės pasirinko sistemą pagal kvadratus ir kai kuriems verslininkams, turintiems sandėliavimo patalpas, mokestis išaugo 1500 kartų. Bet juk teršia žmonės, o ne kvadratai“, – sakė K. Mažeika. Susitikime dalyvavęs „Radviliškio verslininkų asociacijos“ narys, verslininkas A. Kvėglys klausė, kada už komunalines atliekas mokėsime pagal svorį – visas pasaulis jau taip moka, gal tokią tvarką reikia įvesti ir Lietuvoje? „Aš Kainų reguliavimo komisijai jau pasiūliau už komunalines atliekas mokėti pagal svorį – taip paskatinsime žmones aktyviau rūšiuoti atliekas“,- į klausimą atsakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika. Susitikime su Seimo nariais rajono gyventojai iškėlė dar daugiau nemažai aktualių klausimų, apie kuriuos skaitykite kitame „Radviliškio krašto“ numeryje. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius su Seimo nariais sutarė, kad tokie susitikimai bus rengiami kas tris mėnesius ir į juos bus kviečiami ne tik Seimo nariai, bet ir ministrai bei rajono Tarybos nariai.
„Radviliškio krašto“ informacija