Liepos 23 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Karinių oro pajėgų vyriausiasis puskarininkis, seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas. Daugelis radviliškiečių A.Tamošiūną pažįsta kaip istorijos entuziastą, besidomintį karine istorija. Netrukus Alvydas taps diplomuotu istorijos magistru, o jo mokslinio darbo tema – „1919 m. Radviliškio kautynės“.
Trumpa istorijos pamoka apie Radviliškio miestą bei rajoną
Bendruomenės nariams Alvydas papasakojo apie įdomius Radviliškio rajono istorinius epizodus bei apie jo administruojamą „Facebook“ paskyrą „Senasis Radviliškis“.
„Lietuvos istorija dar iki galo neparašyta, dar laukia daug atradimų. Štai Lietuva vadinama piliakalnių kraštu, turime apie tūkstantį piliakalnių, tačiau tik keli ištyrinėti, nes trūksta istorikų. Radviliškio rajone yra 8 piliakalniai, jų atlikta tik archeologinė žvalgyba. Rugpjūčio pradžioje atvyks archeologai tyrinėti Šiaulės piliakalnio“,- pasakojo svečias.
Lauksime įdomių archeologinių radinių.
Pasak A.Tamošiūno, Radviliškio rajone galimai vyko ir Saulės mūšis. „Yra nurodoma bent 20 vietų, kuriose teoriškai galėjo vykti Saulės mūšis. Viena tokių vietų – Radviliškio rajone, prie Ilguočių kaimo. Norint nustatyti Saulės mūšio vietą, būtini trys objektai: piliakalnis, dienos žygio atstumu (apie 20 km) upė, o prie upės – pelkės. Buvo atvykę archeologai, tyrinėjo vietą prie Ilguočių kaimo, tačiau archeologinių radinių buvo per mažai, kad būtų patvirtinta teorija, jog toje vietoje vyko Saulės mūšis. Mūšio vietą patvirtintų ir nekropolis, kur palaidoti žuvę kariai“,- pasakojo svečias.
Dar vienas įdomus faktas – buvusiame Šilėnų poligone 1940 m. buvo sunaikintas lėktuvas „Lituanika II“, kuriuo lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 m. rugsėjo 21-22 d. skrido per Atlantą iš Niujorko į Kauną. „1940-50 m. prie Šilėnų buvo Rėkyvos miškas ir pelkės, kur žmonės ganydavo karves, žaisdavo vaikai. Pavyko surasti radviliškietį, kuriam 1940 m. buvo 10 metų ir jis prisimena nukritusio lėktuvo liekanas. Vaikai prie jo žaisdavo, iš atskirų detalių pasidarydavo žaislų, suaugusieji jo metalines dalis panaudodavo ūkyje. Tačiau šis plotas nebuvo tyrinėtas, nebuvo bandoma surasti legendinio lėktuvo nuolaužų“,- pasakojo A.Tamošiūnas.
Dar vienas įdomus faktas – 1950 m. prie Tyrulių buvo rastas didelis lobis – apie 6 tūkst. monetų. Radėjai įvairioms įstaigoms lobį pristatinėjo net trejus metus.
Radviliškis buvo kosmopolitinis miestas
Pasak A.Tamošiūno, Radviliškis praeityje buvo kosmopolitinis miestelis – tai galima spręsti iš buvusių maldos namų įvairovės. Radviliškyje buvo dvi sinagogos, liuteronų maldos namai, soboras bei krikščionių bažnyčia.
„Dabartinio Kultūros centro vietoje buvo pirmosios miesto kapinės, kuriose stovėjo koplytėlė. Koplytėlė buvo vis pristatoma ir pavirto į bažnyčią. Karo pabaigoje, frontui ritantis į vakarus, medinė bažnyčia sudegė, tad net kelios mišios buvo aukojamos sinagogoje“,- apie religijų santarvę Radviliškyje pasakojo svečias.
A.Tamošiūnas paminėjo ir dar vieną įdomų faktą – dabartinės centrinės sankryžos viduryje (Dariaus ir Girėno bei Gedimino g.) buvo rastas vandens latakas, datuojamas 16-19 a. Visos gyvenvietės pradėdavo vystytis nuo aukštumų, o ši sankryža – aukščiausia vieta mieste. Svečio nuomone, po žeme šioje vietoje galima rasti daug įdomių iškasenų.
Klausimų kilo ir bendruomenės nariams
Sužinojus įdomių faktų apie rajoną, klausimų, susijusių su istorija, kilo ir „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams. „Ar tiesa, kad Radviliškio pavadinimas kilo iš Radvilų pavardės?“ – buvo vienas iš klausimų.
Pasak A.Tamošiūno, dabartinio stiklo fabriko vietoje anksčiau buvo Radvilų kaimas, kuris sunyko. „Radviliškio miesto įkūrimo data 1567 m. taip pat nėra labai tiksli. Yra rastas 1547 m. įrašas apie tai, kad radviliškietis skolinosi 100 grašių, vadinasi tuo metu jau buvo Radviliškis. Kad miesto pavadinimas kilo iš Radvilų giminės pavardės – tai viena iš teorijų“,- į klausimą atsakė svečias
Susitikimo dalyviai taip pat domėjosi, ar senosiose miesto kapinėse nėra palaidota moteris iš Radvilų giminės – vyresni radviliškiečiai, būdami dar vaikais, šiose kapinėse matė rūsį, karstą jame, o aplūžusiame karste – moters palaikus.
Pasak svečio, šiose kapinėse yra palaidotas dvasininkas, turėjęs kunigaikščio titulą, tačiau žinių apie kilmingą moterį nėra.
Radviliškio skaudulys – muziejaus nebuvimas
Įdomi istorijos paskaita virto diskusija apie tai, kad Radviliškis bene vienintelis rajono centras Lietuvoje, neturintis savo muziejaus. „Aš su baltu pavydu žiūriu į kitus miestus, kurie turi muziejus. Būtų puiku muziejuje susipažinti su Radviliškio krašto istorija – juk mūsų krašte buvo daug išskirtinių istorinių įvykių, kurių potencialo neišnaudojome. Daug eksponatų iš Radviliškio rajono yra iškeliavę į kitus rajonus bei privačias kolekcijas, juos būtų galima suskaitmenintus demonstruoti Radviliškio krašto muziejuje“,- sakė A.Tamošiūnas.
„Radviliškis garsėja kaip geležinkelininkų miestas, tačiau pasižiūrėti su geležinkeliu susijusių eksponatų vykstame į Anykščius. Kartu su „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariais buvome rajono vadovams pateikę pasiūlymą Laisvės alėją paversti Muziejau gatve – ten yra pakankamai vietos, jau stovi du eksponatai -Tremtinių vagonas ir garvežys. Tačiau rajono vadovai į šį pasiūlymą neatsižvelgė“,- sakė bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.
Susitikimo pabaigoje A.Tamošiūnas paprašė bendruomenės narių, kurie turi senų vertingų nuotraukų, susijusių su Radviliškio rajonu, susisiekti su juo. „Žmonės nenori skirtis su senomis nuotraukomis, tačiau aš jų nerenku, o nufotografuoju telefonu ir įdedu į tinklapį „Senasis Radviliškis“. Jeigu turite tokių nuotraukų, susisiekite su manimi“,- prašė istorijos entuziastas.
Renginio pabaigoje bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius padėkojo seržantui majorui Alvydui Tamošiūnui už įdomų pasakojimą, praplėtusį daugelio istorines žinias apie savo rajoną, ir padovanojo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
„Kavos popietės“ metu jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, popietes organizuoti padeda bendruomenės nariai: R.Radavičienė, V.Aleknienė, S.Skorkaitė, D.Dapkutė, A.Litinskas.
Bendruomenė dėkoja už pagalbą liepos 23 d. kavą virusioms bei salę tvarkiusioms I. Grakauskienei, G. Chodosovskajai, B.Krikščiukaitienei, J.Bagdžiūnienei.
„Radviliškio krašto“ informacija
