Balandžio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose lankėsi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai Mingaila Saulevičius ir Tomas Žukaitis. Pokalbį moderavo bendruomenės pirmininkas, o dabar ir rajono Tarybos narys Gediminas Lipnevičius.
Aplinkosaugininkams klausimų netrūko
Paklausti, kokie pokyčiai numatomi Radviliškio
rajone, susiję su aplinkosauga, svečiai
atsakė, kad nieko ypatingo kaip ir nenusimato. „Štai Grinkiškyje bus nuotekų
valykla, dabar tvarkysime atliekas civilizuotai“,- sakė M. Saulevičius.
Dažniausi – nuotekų tvarkymo pažeidimai
„Dažniausi nusižengimai, ypač kaimuose, – nuotekų tvarkymų pažeidimai. Kai
tvarkyti nuotekas žmonėms, kad negautų baudų“,- klausė bendruomenės pirmininkas
G.Lipnevičius.
„Pagal Bendruosius reikalavimus nuotekų tvarkymui, „prieš išleidžiant į gamtinę
aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose
centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.
Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar
skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas
išimtis“ – pacitavo reikalavimus M. Saulevičius. Pasak aplinkosaugininko,
nuotekų rezervuarai turi būti sandarūs,
jie privalo turėti sertifikatą.
G.Lipnevičius teiravosi, ar būtų baudžiama už tai, jeigu savo kieme nuplauni
automobilį. „Už automobilio plovimą kieme su plovikliais baudžiama, bus rašomas protokolas kaip
aplinkos teršimas. Jeigu automobilis nuplaunamas tik vandeniu, teršimo nebus,
tačiau dažniausiai gyventojai naudoja
ploviklius, nes be jų automobilio gerai nenuplausi“,- atsakė
aplinkosaugininkas.
Problemos dėl medžių ir krūmų
Popietės metu bendruomenės nariams nemažai klausimų iškilo dėl kaimynų
pasodintų medžių bei krūmų, dėl medžių kirtimo.
„Neseniai įsigaliojo Aplinkos ministerijos parengta tvarka dėl medžių, krūmų ir
gėlynų veisimo. Jeigu norėsite pasisodinti medį, paklauskite, kokio jis bus
aukščio. Jeigu medis bus aukštesnis nei 3 metrų, šiaurinėje pusėje negalėsite
sodinti mažiau nei 5 metrai nuo kaimynų sklypų ribos. Arčiau medžius sodinti
galima tik gavus raštišką sutikimą, žodinio neužtenka. Nuo kitų pusių atstumai
mažėja. Ši tvarka negalioja atbuline data“,- apie medžių sodinimą informavo
aplinkosaugininkas T. Žukaitis.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius dar informavo, kad atstumas nuo namo matuojama nuo karnizo iki
kaimyno ribos. Kūdra ir baseinas gali
būti tik vieno metro atstumu nuo kaimyno tvoros.
„Kaimynė pasisodino tujas, nėra nei pusės metro iki mano tvoros“,- skundėsi
viena bendruomenės narė.
Pasak M. Saulevičiaus, tokiu atveju su
kaimynais reikia kalbėtis, kad
persisodintų savo želdinius tinkamu atstumu – ne mažiau 80 cm nuo
kaimyno tvoros. Jeigu kaimynai nesutiks, galima kreiptis į savivaldybės
komisiją, ji tikrai atvažiuos patikrinti ir kaimynė bus priversta perkelti savo
augalus.
Buvo iškelta ir dar viena bendruomenės narės
problema: „Kaimynas prie elektros stulpo pasodino alyvmedį, jis
išsišakojo aplink stulpą – ar taip galima? Alyvmedis išsikerojo ir į langą meta
šešėlį, iki lango – 3 metrai“.
Pasak aplinkosaugininkų, medžius energetikai išgena,
aplink elektros stulpą neturėtų būti krūmų, jie tikrai nebus saugomi. Jeigu
alyva pasodinta daugiau kaip 2 metrai nuo ribos, niekas kaimyno neprivers tos
alyvos nupjauti.
„Privačioje sodyboje auga maumedis, kurio spygliai krenta į šalia esantį
šulinį. Nupjauti medžio seniūnija
neleidžia, savo lėšomis pjauti labai brangiai kainuoja. Ką tokiu atveju
daryti?“- klausė bendruomenės narė.
„Jeigu sveikas medis, nekelia pavojaus, norint jį nupjauti nuo praėjusių metų liepos
1 d. reikia sumokėti atstatomąją vertę. O geriausia išeitis būtų šulinį
uždengti“,- patarė M. Saulevičius.
„Kapinėse prie kapavietės auga klevas, dabar jis didelis, smulkios šaknys
išsikerojusios, stambesnės šaknys verčia bortelius. Ką tokiu atveju daryti?“-
uždavė klausimą bendruomenės narė J.Kaučikienė.
Pasak aplinkosaugininko M.Saulevičiaus, tokiems medžiams nupjauti, jeigu jie ardo bortelius, savivaldybės sudaryta komisija, kuriai vadovauja V.Grinienė, išduoda leidimus.
Susitikimo metu bendruomenės nariams iškilo klausimas, kodėl paplentėje išpjauti topoliai.
Žvejybos ir medžioklės ypatumai
Bendruomenės pirmininkas pasidomėjo, kas naujo žvejybos bei medžioklės
įstatuose.
„Radviliškio rajone pensinio amžiaus
žmonės gali žvejoti nemokamai, manau, tai gera naujiena. Dėl medžioklės didelių
pasikeitimų nėra. Štai jeigu ūkininkas pastebėjo, kad laukiniai žvėrys jo
pasėliams daro žalą, jis per 3 darbo
dienas turi kreiptis į seniūniją, žala bus įvertina ir išmokama išmoka“,- sakė
T. Žukaitis.
Kai nosį riečia nemalonus kvapas…
Popietės dalyviai skundėsi svečiams dėl dažnai mieste sklindančio nemalonaus
srutų kvapo iš netoliese esančios kiaulių fermos.
Šią smarvę uostome ne kasdien. Pavasarį, rudenį fermose reikia sutvarkyti
mėšlą, bendrovėms ruošiami tręšimo planai. Sutikime, kad mėšlas yra trąša ir
pinigai. Šiuo metu pasikeitė mėšlo laikymo technologijos, „Gražionių
bekone“ laikomas skystas mėšlas.
Anksčiau laikytas kraikinis mėšlas garuoja, tačiau turėdami kraikinį mėšlą
prarasdavome daug azoto. Dabar prarandama mažiau naudingų medžiagų, tai didelis
pliusas gamtai“,- apie nelabai kvepiančio produkto naudą paaiškino
aplinkosaugininkas.
Bendruomenės pirmininkas pasiteiravo, ar negalima būtų suderinti, kad srutos
nebūtų laistomos laukuose, kai vėjas į miesto pusę.
„Galioja srutų laistymui įvairūs apribojimai: savaitgaliais, valstybinių švenčių dienomis, nesuderinus su žmogumi, kuris gyvena iki 100 metrų nuo laistomo lauko“,- sakė aplinkosaugininkas.
Bendruomenės pirmininkas popietės dalyviams priminė, kad smarvę skleidžia ne tik srutos, laistomos laukuose, tačiau ir namų voljeruose gyvenantys augintiniai. „Kai kaimynas pasistato voljerą šuniui, galima sakyti, smarve dalinasi ir su aplinkiniais. Reikėtų prisiminti, kad voljerai įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo valdos. Arčiau – tik turint kaimyno raštišką leidimą. Visi mylime gyvūnus, tačiau reikia pagalvoti, kad šuns kvapas bei šuns amsėjimas trukdys kaimynui“,- sakė G. Lipnevičius.
Klausimams išsekus, bendruomenės nariai plojimais padėkojo svečiams už informatyvų pokalbį, o bendruomenės pirmininkas jiems įteikė mėnesio savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
Popietės metu jos dalyvius bei svečius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: O.Kazlovskaja, E.Siudikienė, V.Goštautienė, S.Skorkaitė, V.Aleknienė, J.Bagdžiūnienė, B.Krikščiukaitienė, A.Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija