Kovo 12 dieną Radviliškio rajono gyventojai rinkosi į iškilmingą renginį, vykusį „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose – Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimas.
Į iškilmingą renginį bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius pakvietė garbių svečių:
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarą Joną Liaučių, atvykusį su ponia, Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių rinktinės Radviliškio pirmos šaulių kuopos vadą Praną Sluckų, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininką Albertą Vitartą, Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius bei folkloro ansamblio „Aidija“ vadovas Donatas Stakvilevičius.
Po pirmininko svečių pristatymo, iškilmingo renginio dalyviai sugiedojo Lietuvos himną – „Tautinę giesmę“. „Visiems palinkėčiau, kad „Tautinės giesmės“ žodžiai: šviesa, tiesa ir meilė lydėtų mus visus kasdien“,- sakė D. Stakvilevičius.
Laisvė aplaistyta krauju
„Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, privalu prisiminti 14 žuvusiųjų tragišką 1991 m. sausio 13- osios naktį – jų krauju aplaistytas tautos laisvės siekis. Sovietų Sąjunga nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti „buržuazinę“ santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos.
Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. Liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Pasak G. Lipnevičiaus, Sąjūdžio už Lietuvos laisvės siekį buvo nedaug – tik 2-4 tūkstančiai, tačiau jie sugebėjo įžiebti entuziazmą, kuris nusirito per visą Lietuvą ir ji tapo nepriklausoma valstybe.
Kovo 11- oji buvo išsvajotas tikslas
Pasak iškilmingo renginio svečio Jono Liaučiaus, Kovo 11-oji Lietuvai buvo išlauktas, išsvajotas ir iškentėtas tikslas. „Tai buvo didingas tikslas ir mano, kaip deputato, pareiga tautai. Ačiū Aukščiausiajam už istorinę galimybę ir man prisidėti atkuriant Antrąją Respubliką. Istorijos laiko tėkmėje imperijos grandinė Pabaltijyje, toje uždaroje geltonoje salėje, buvo nutraukta preciziškai tiksliai: dienos ir net, sakyčiau, valandos tikslumu. Daug iškentėjusiai Tautai, atkūrusiai Nepriklausomą valstybę, galvojau kaip ir dauguma: išsilaisvinus iš sovietinės okupacinės valdžios, išnyks ir mūsų gyvenimo blogybės. Jaučiau kartu ir didelį nerimą: už Lietuvos iššūkį Maskva neatleis. Jausmai buvo tikresni“,- sakė Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Joną Liaučius.
Paklaustas, kas jam suteikė stiprybės beatodairiškai su kitais bendražygiais siekti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, svečias pasidalino prisiminimais: „Gimiau Žemaitijoje, mažame Laižuvos miestelyje. Jo pavadinimas kilęs nuo žodžių „Lai žūva“. Tai rodo, kad žemaičiams visada buvo labai svarbi laisvė. Dar mažas būdamas mačiau, kaip pro mūsų sodybą vaikšto „stribai“ su ginklais, kai mama dangstydavo langus, kad ko nors jie nepamatytų viduje. Buvo atimta iš šeimos kuliamoji, atimti 30 ha žemės ir nuolatinė baimė, kad būsime ištremti į Sibirą – mama net pridžiovino 2 maišus džiūvėsių“,- prisiminimais dalinosi svečias.
Pasak J. Liaučiaus, Lietuvos nepriklausomybės atgavimas tapo išsivadavimu ir iš atominės valstybės.
Paklaustas, kodėl būtent Kovo 11-oji tapo Nepriklausomybės atkūrimo diena, svečias sakė: „Jeigu šią dieną nebūtume paskelbę Nepriklausomybės atkūrimo, kitą dieną Maskvoje buvo suplanuoti labai rimti įvykiai. Galima sakyti, kad tai buvo kova dėl datos“.
Kaip vertinama nūdiena?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičiaus paklausė, gerbiamo signataro, kaip jis vertina dabartinį Lietuvos žmonių gyvenimą. „Mano nuomone, Lietuvoje liko piliečiai, kurie gyvena pilyse ir lieka gyventi Lietuvoje, o gyventojai emigruoja dėl nepalankios ekonominės padėties“,- žodžių „į vatą nevyniojo“ svečias. Pasak jo, ekonominė šalies padėtis prastėja dėl nepalankių sąlygų vystytis smulkiajam verslui.
„Skaudu stebėti bejėgiškas visuomenės pastangas ką nors pakeisti. Kaip signataras jaučiuosi be kaltės kaltas. Idealistai triuškinančiai pralošinėja „naujiesiems lietuviams”, o turto valdymo politiką nustelbia arija: „Vien tik auksas valdo mus”. Išvogta ir praskolinta Tėvynė. Ar yra kas nors baisesnio ir gėdingesnio?!“,- sakė J. Liaučius.
„Manau, kad valstybė turėtų investuoti į dvi pagrindines strategijas – švietimą ir sveikatos apsugą. Juk valstybė stipri tik tada, kai joje gyvena, dirba, ją valdo apsišvietę ir sveiki žmonės“,- savo kalbą baigė Signataras.
Laisvė be kovos nepasiekiama
Įvykiai, prieš 27 metus įvykę Lietuvoje dar kartą įrodė, kad tautos laisvė be kovos ir kraujo praliejimo negalima. Šių ne tokių ir tolimų įvykių prisiminimais buvo pakviesti pasidalinti svečiai.
„1991 m. sausio 12 d. teko budėti prie televizijos bokšto Vilniuje. Mano ir kitų budėjusiųjų pareiga buvo nuo geležinių strypų nurinkti persmeigtus rusiškus pasus bei karinius bilietus – per naktį pririnkome du maišus. Teko dalyvauti ir žuvusiųjų laisvės gynėjų laidotuvių procesijoje – tai buvo labai liūdnas ir slegiantis reginys“,- sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkas Albertas Vitartas.
Radviliškio šaulių 1 kuopos vadas Pranas Sluckus pasveikino visus susirinkusius į iškilmingą renginį ir pasidalino prisiminimais apie prieš 27 metus vykusius įvykius. „1991 m. dirbau civilinį darbą. Jaunuoliai, nenorėdami patekti į sovietų kariuomenę, slapstėsi, jie buvo persekiojami karinės komendantūros darbuotojų. Kiek žinau, kas pakliuvo pas sovietų kariškius, buvo mušami, buvo pažeista sveikata. Visiems linkėčiau, kad tie laikai nesugrįžtų ir sugebėtume išsaugoti taip sunkiai išsikovotą laisvę“,- sakė Radviliškio šaulių 1 kuopos vadas Pranas Sluckus.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius taip pat pasidalino savo prisiminimais apie tragiškus sausio įvykius. „1991 m. mano vyresnysis brolis turėjo išeiti tarnauti į kariuomenę. Tada buvo dar vienintelis kelias – į sovietų kariuomenę. Buvau paauglys, tačiau puikiai prisimenu, kaip brolis slapstėsi ir nuolat verkiančią mamą“,- sakė G.Lipnevičius.
Aktualūs klausimai
Prisimenant Lietuvos istoriją bei dalinantis svečiams prisiminimais, bendruomenės nariams iškilo pastaruoju metu aktualus klausimas dėl Lietuvos pilietybės – ar ją panaikinti emigrantams?
Pasak Signataro J. Liaučiaus, daugelis Lietuvos piliečių išvyko iš gimtinės su tikslu užsidirbti ir grįžus atgal statytis namus, kurti verslą, todėl atėmę Lietuvos pilietybę iš emigrantų mūsų šalis netektų daug piliečių.
Svečiams – gėlės ir padėkos
Iškilmingo renginio pabaigoje svečiai buvo apdovanoti gėlėmis bei savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata, o už įdomius pasakojimus bei pamąstymus bendruomenės nariai juos išlydėjo gausiais aplodismentais.
Šventinę popietę suorganizavo ir dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius, prie „Kavos popiečių“ prisideda bendruomenės nariai: R. Radavičienė, D.Dapkutė, V.Aleknienė, S.Skorkaitė, A.Litinskas ir kiti.
Po iškilmingo renginio buvo aptarti bendruomenei aktualūs klausimai: dūmų detektorių dovanojimas sunkiai besiverčiančioms šeimoms, vykimas į keliones bei maisto vežimas į Šiaulių gyvūnų globos namus.
„Radviliškio krašto“ informacija
