Paskutinėje praeitų metų popietėje „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko, Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi rajono meras Vytautas Simelis. Susitikti su meru susirinko nemažai popietės dalyvių.
„Kadangi ėjau į kavos popietę, paėmiau kavos ir arbatos, kadangi čia dalyvauju kaip meras, prisidėsiu prie bendro stalo. Malonu, kad mane priėmėte“,- sakė meras.
Po nuotaikingos įžangos prasidėjo rimtas pokalbis.
Dėl rajono problemų merui užduota daug klausimų
Tiksint popietės laikui, jos pirmininkas ir Tarybos narys G. Lipnevičius paragino pereiti prie atsakymų į klausimus, kurių buvo gauta tikrai daug.
„Radviliškio geležinkeliai. Kokia jo ateitis? Kas buvo padaryta, kad nebūtų sunaikintos darbo vietos Radviliškyje? Kiek mieste beliks geležinkelininkų? Ar išliks tie patys traukinių maršrutai? Kodėl, jūsų nuomone, buvo sunaikintas geležinkelis Radviliškyje ir Lietuvoje?“,- paklausė popietės vedėjas ir moderatorius G. Lipnevičius.
„Apie geležinkelio sunaikinimą Lietuvoje reikėtų klausti prezidento. Tačiau aš galiu prisiminti 1997 metus, kai buvo pati „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimo pradžia ir jau tada iš Radviliškio į Kauną norėjo iškelti Vagonų depą, šilumvežių remontą į Vilnių, tad būtų buvę viskas išparceliuota. Su – Lokomotyvų depo profsąjungos pirmininku Anatolijumi Ligeika važiavome į Seimą, į „Lietuvos geležinkelius“ kalbėtis, kad nedarytų tokio dalyko. Jie labai geranoriškai pažiūrėjo į situaciją ir Radviliškyje pasiliko Vagonų depas, visos Lietuvos vagonus remontavo Radviliškyje, išskyrus keleivinius. Šilumvežių remontas taip pat liko Radviliškyje.
Ši „Lietuvos geležinkelių“ reforma nevykusi. Šiandien „Lietuvos geležinkeliuose“ nėra su kuo kalbėtis – ten dirbantys jauni vyrukai tai bendrauja, tai nebendrauja. Rugpjūčio mėnesį iš „Lietuvos geležinkelių“ gavome raštą, kad jeigu norime, kad per Radviliškį kursuotų 4 maršrutai: Radviliškis – Mažeikiai, Šiauliai – Rokiškis, Šiauliai – Panevėžys, Šiauliai – Radviliškis, reikėtų mokėti 270 tūkst. eurų per metus.
Pasiskambinau su merais, per kurių savivaldybes taip pat eina šie maršrutai. Neseniai buvome pakviesti pas prezidentą pokalbiui apie regionų politiką. Tada paklausiau susisiekimo ministro, kodėl valstybinė įmonė reketuoja savivaldybes – užsimokėkite – važiuosime, neužsimokėsite – nevažiuosime. Tada sureagavo susisiekimo ministerija. „Lietuvos geležinkeliai“ ir pabandė su mumis kalbėtis. Prieš dvi savaites iš „Lietuvos geležinkelių“ atvažiavo maršrutų organizatoriai, aptarinėjome, kas kur važiuos. Neliko Šiauliai – Radviliškis maršruto, tačiau sustoja visi pravažiuojantys traukiniai ir sudaro galimybę pasiekti Šiaulius. Maršrutų organizatoriaus tris kartus paklausiau, kiek skoloje savivaldybė, o jis atsakė „Apie pinigus nekalbėkime“. Gal ir visai nebereikės mokėti.
Noriu paaiškinti, kad meras „Lietuvos geležinkeliuose“ nekuria darbo vietų. Darbo vietos dingo su sumažėjusiu krovinių pervežimu per Lietuvą“,- į klausimą atsakė V. Simelis.
G. Lipnevičius su tokiu atsakymu nesutiko ir replikavo, kad žmones iš „Lietuvos geležinkelių“ buvo pradėta atleidinėti neprasidėjus nei trąšų krizei, nei įvykiams, susijusiems su Kinija, o susirinkę gyventojai nebuvo patenkinti mero išsisukinėjimu.
„Į savivaldybę kreipėsi pagalbos radviliškiečiai, gyvenantys Klevų, Miško, Žalgirio gatvėse, kurių namų sklypai skęsta po lietaus. Kodėl buvo nuspręsta nepadėti gyventojams?“,- nuskambėjo klausimas.
„Buvo sprendžiama, kaip padėti šių gatvių gyventojams. Ten išasfaltavus gatves atsirado problemos. Už tvoros padarytas šulinėlis, kuris skirtas lietaus paviršiniam vandeniui surinkti. Jis lietvamzdžiais bėga į kiemą ir jeigu žemesnis kiemas, ten vanduo ir renkasi. Vanduo turi savybę nubėgti, kur žemiau. Yra problema, ką padarysi. Radviliškyje problema yra ta, kad tik trečdalis miesto turi lietaus kanalizaciją, ją padaryti nėra taip paprasta. Visos gatvės neseniai asfaltuotos, kai pasikėlė, kiemai liko žemai“,- sakė meras.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kodėl administracijos direktorė nusprendė nepadėti gyventojams. V. Simelis pažadėjo pasidomėti šiuo atveju.
„Kodėl šiemet neišasfaltuotos žadėtos gatvės Alksniupiuose: Pušyno, Vidugirės, Tilto?“,- teiravosi gyventojai.
„Radviliškio rajone yra asfaltavimo problema. Yra gatvių asfaltavimo eiliškumas, reikia klausti seniūnų, jie eiliškumą žino“,- sakė svečias.
G. Lipnevičius replikavo, kad buvęs meras gyventojams buvo žadėjęs šias gatves išasfaltuoti.
„Yra patvirtintas asfaltavimo grafikas, planas. Man tapus meru 90 proc. skambučių prasidėjo taip: „Man buvęs meras prižadėjo“. Jeigu nėra galimybės, aš nieko neprižadu. Jeigu ir pasakau, kad nieko nebus, stengsiuosi padėti. Aš pats alksniupiečiams nieko nežadėjau“,- sakė meras.
„Ar bus statoma Baisogaloje „Norfos“ parduotuvė?“,- teiravosi baisogaliai.
„Nuo kada meras pradėjo parduotuves statyti?“, – nevykusiai juokauti bandė meras. Čia gilesnė problema. Šiuo metu yra ruošiamas Baisogalos bendrasis planas, kuriame buvo skirta teritorija komercinei veiklai, ne „Norfai“ statyti. Kažkas išgirdo, kad nori pastatyti „Norfą“ ir susikirto interesai tų, kurie turi mažas parduotuves“.
„Kada bus padaryta autobuso stotelė Džiugonių kaime? Jau 9 m. praėjo, kai prašėme seniūnijoje, net laikraštyje buvo rašyta?“,- teiravosi gyventojai.
„Dabar negaliu pasakyti, tačiau pasidomėsiu. Manau, kad ten yra Kelių direkcijai priklausantis kelias, bet jie derina projektus, netrukdo statyti stotelių“,- buvo atsakyta.
Kada Džiugoniai gali tikėtis per kaimą asfalto? Prieš išeinant į Seimą A. Čepononiui, sakė seniūnijoje, kad planuose buvo, kadangi meras pasikeitė tai ir planai žlugo?“,- klausė gyventojai.
V. Simelis sakė ir šiuo klausimu pasidomėsiantis.
„Kada bus išlietas žadėtas asfaltas Liutkiškiuose, nes žmones pavargo nuo duobių, o šiaip gyventojai nėra matę greiderio nuo rugsėjo mėnesio, tad prašome gerbiamo mero pasiaiškinti?“,- teiravosi kaimo gyventojai.
„Rudenį buvo liūtys, o šio kaimo atstovas skambina ir klausia, kodėl negreideriuojame kelio. Šis kelias yra regioninis, man atrodo, kad jis greitai nebus asfaltuojamas“,- buvo atsakyta paklausėjams.
„Kada bus išlietas asfaltas per Baltosios kaimą?“,- vėl klausimas apie kelius.
Atsakymas buvo standartinis – kelias priklauso Regiono keliams.
„Ar yra vilties S. Daukanto gatvėje sulaukti nuotekų sistemos?“,- teiravosi radviliškiečiai.
„Tas klausimas žinomas, daromi žygiai su „Lietuvos geležinkeliais“. Praėjusiame posėdyje Taryba priėmė sprendimą, kad savivaldybė perims dalį nuotekų sistemos iš „Lietuvos geležinkelių“. Pavasarį jie turėtų atiduoti ir tada spręsis kanalizacijos klausimas. Ten būtinai reikėtų ir šaligatvio, nes eismas yra nemažas. Kitąmet nuotekų tikrai nebus“,- buvo atsakyta.
„Būtų įdomu sužinoti, kodėl V. Simelis kandidatavo į šį postą, jeigu realiai rajoną valdo kitas žmogus, o jo vaidmuo tik simbolinis, skirtingai nei buvusio mero?“,- domėjosi radviliškietis.
Neatsakė į radviliškiečių klausimą, tik burbtelėjo kad, paklausėjas neturi supratimo apie savivaldą.
„Ar Radviliškio savivaldybėje konservatoriams rotacijų įstatymas negalioja? Čia turima omenyje „Radviliškio šilumos“ ir kitus savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovus“,- nuaidėjo paklausimas.
„Radviliškio vanduo“ ir „Radviliškio šiluma“ vadovai nėra man pavaldūs, negaliu atsakyti. Yra įstatymas, tvarka, jeigu baigiasi 2 kadencijos po 5 metus, reikia spręsti naujo vadovo klausimą“,- sakė meras. Atsakymo vėl radviliškiečiai neišgirdo.
„Norėjau jūsų pasiteirauti ar savivaldybė ruošiasi spręsti problemą dėl Skirjočių gatvės. Po garsą izoliuojančios sienos pastatymo gatvė ženkliai susiaurėjo, sunkiai prasilenkia dvi mašinos, ką besakyti ir apie pėsčiųjų saugumą. Tamsiu paros metu yra ypač nesaugu. Gatvė veda į sodų bendriją, kurioje kuriasi ir gyvena nemažai jaunų šeimų su vaikais. Kaip vaikams saugiai grįžti į namus? Ar bus laukiama nelaimės?“,- teiravosi radviliškietė.
Mero nuomone, pagal techninius duomenis turėjo atsirasti sienelė, bet ir kelias negalėjo susiaurėti, tačiau jis pažadėjo pasidomėti šiuo klausimu. Ir vėl į klausimą buvo neatsakyta.
„Beveik visi rajonai turi nemokamą viešąjį transportą, gali vykti į darbus, ligoninę, bažnyčią ir kitur autobusais nemokamai. Administracijos direktorė J. Margaitienė viešai įvardijo, kad jūs blokuojate mano teiktą Tarybai sprendimo projektą, kodėl taip darote?“,- teiravosi popietės organizatorius G. Lipnevičius.
„Aš už tai, kad Radviliškyje būtų nemokamas keleivių vežimas, nors asmeniškai esu prieš nemokamus dalykus – kažkas už viską turi sumokėti. „Emtrai“ skiriame kiekvienais metais po 1 mln. eurų už nemokamą mokinių pavežėjimą ir nuostolingų maršrutų dengimą. Nemokamo vežimo pasiūlymui užkliuvo tai, kad mūsų vežėjas yra privatus, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, galiojanti iki 2030 metų. Tai ir trukdo. Mes dėl nemokamo vežimo turėtume skelbti konkursą, o jo skelbti negalime, nes sudaryta koncesijos sutartis. Privatininkas vežtų nemokamai, jeigu savivaldybė padengtų tą skirtumą. Tad surištos rankos nemokamam vežimui – to neleistų Konkurencijos įstatymas“,- aiškino V. Simelis.
„Teikiau Tarybai pasiūlymą dėl nemokamo vežimo ir susitikęs su „Emtros“ vadovu sužinojau, kad jis sutinka eiti į kompromisą, vežti visus gyventojus nemokamai. Tai papildomai rajonui kainuotų tik 70-80 tūkst. eurų. Čia reikia tik noro. O vėliau galėtume spręsti ir papildomus maršrutus Radviliškio rajono žmonėms.“, – sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
„Paskutiniame Tarybos posėdyje paaiškėjo, kad Radviliškio ligoninės struktūroje įrašytas Vaikų ligų skyrius yra tik blefas. Negana to, ligoninės direktorius patvirtino, kad dirba net dvi gydytojos ir gauna algą, o vaikų dienos stacionaras beveik neveikia. Tą patvirtino ir gyventojai viešai, kad apie tokią paslaugą vaikams nieko net nežino. Kadangi ligoninės vadovas tiesiogiai pavaldus jums, ar planuojate spręsti, galima sakyti, šią kaip ir korupcinę problemą ligoninėje? Ar planuojate sudaryti komisiją šiai galimai aferai tirti?“,- klausė G. Lipnevičius.
„Kada pradėjome žiūrėti tą kuriozinį dalyką, kad ligoninės struktūroje yra Vaikų ligų skyrius, susidėjau visus Tarybos sprendimus, kaip viskas vyko. 2017 metais Vaikų ligų skyrius buvo panaikintas ir tą spaudimą darė tuometinis Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Smalinskas ir buvęs meras. Jie reikalavo, kad direktorius pateiktų duomenis, kurie skyriai nuostolingi. Ir po to buvo uždaryti du skyriai – akušerinis ir Vaikų ligų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ligoninės struktūroje atsiranda Vaikų ligų skyrius. Žiūriu toliau. Aiškinamajame rašte parašyta, kad į skyrių bus priimti 5 gydytojai, kad viskas paruošta, skyrius net 78 tūkst. gaus pelno.
Gyventojų prašymu ir projektu Radviliškio rajono savivaldybės Taryba vėl įkuria Vaikų ligų skyrių. Gaunama licencija dirbti. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija neduoda leidimo šiam skyriui dirbti ir Ligonių kasa nesudaro sutarties, nes mato, kad tai nerealus dalykas. Tas Vaikų ligų skyrius iki šiol yra Radviliškio ligoninės struktūroje. Žiūriu toliau. 2020 m. vėl paliekamas Vaikų skyrius ligoninės struktūroje. Dabar iškilus į viešumą tiems dalykams, kitame Tarybos posėdyje, tikiuosi, tas formalus langelis bus išimtas“,- sakė V. Simelis.
„Pasirodo, Vaikų ligų skyriuje dirba 2 gydytojos, gauna atlyginimas, o skyriaus nėra. Ar žadate sudaryti darbo grupę šiai aferai tirti? Pats ligoninės vadovas patvirtino, kad ten dirba 2 gydytojos“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
„Vaikų gydytoją pažįstu, nėra ten 2 etatų. Pagal reikalavimus Priėmimo skyrius privalo organizuoti stebėjimo paslaugą, todėl jame dirba 2 vaikų gydytojos nepilnu etatu. Jos dirba priėmimo skyriuje, Vaikų skyriuje nėra nei vieno etato. Nereikia nieko tirti, viskas ir taip aišku. Jeigu nori sužlugdyti reikalą, reikia sukurti darbo grupę ar sudaryti komisiją“,- pastebėjo meras.
Šis mero nenoras bei išsisukinėjimas ir vėl buvo pastebėtas radviliškiečių.
Radvilonių kaimo gyventojams pasiūlė įsirengti savo gręžinius
„Tarybos posėdyje buvo paviešinta apie sprendimą, kad Radvilonių kaimas neturės centralizuoto geriamo vandens. Kodėl gyventojams žadėjote padėti, o gavosi priešingai? Kodėl taip nusprendėte?“ – nuaidėjo gyventojams aktualus klausimas.
Pasak G. Lipnevičiaus, Radvilonių kaime yra 57 namų ūkiai, kurie norėtų prisijungti prie centralizuoto vandentiekio. Buvo nustatytas eiliškumas. „Gyventojai prašo tik vandens, nes geriamo vandens kokybė yra itin prasta. Jeigu ūkininkas nuspręstų išjungti bokštą ir vandens gyventojams nebetiekti, kaimas liktų be vandens. Į tai Radviliškio rajono savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas Tarybos posėdyje atsakė: „Jie vandens neturės“. Gyventojai prašo, kad valdininkai būtų sąžiningi ir juos įrašytų į eilę“, – gyventojų prašymą paviešino popietės vedėjas.
„Pažadai Radvilonių gyventojams prasidėjo prieš 15 metų. Kiekvienas būsimas kandidatas į merus ar Tarybos narius vis važiuodavo į Radvilonius ir aiškindavo, kad kitąmet gyventojai turės vandenį. Šiemet pavasarį domėjausi šiuo dalyku, kalbėjausi su gyventojais, kiek reikia pinigų. Vandenį reikia nuvesti iš Alksniupių. Atvedus vandenį, vartotojų bus labai nedaug. Šiuo metu gyventojai už vandenį nemoka. Jie sakė mokantys tik už elektrą. Didžiausia problema dėl vandens kyla daugiaaukščiams namams. Jiems siūlyčiau pasinaudoti kompensacija ir įsirengti savo gręžinį. Tai būtų pigiau ir operatyviau. Taip panašias problemas išsisprendė Liutkiškių kaimo gyventojai. Gal po 20-50 metų Radviloniai vandenį turės. Tokių gyvenviečių rajone yra apie 30. Kodėl kitais rajono kaimais nesirūpiname? Juk tokių kaimų daug“, – kalbėjo svečias.
Klausimas, ar dalyvaus rinkimuose, suerzino
„Ar dalyvausite mero rinkimuose?“ – domėjosi radviliškiečiai.„Nežinau, kiek reikia kartų reikia sakyti, kad nedalyvausiu. Klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai“, – pasipiktino užduotu klausimu meras.
„Kam čia reikia vaikštinėti po savivaldybę?“ – stebėjosi meras
„Vos Jums tapus meru, savivaldybėje buvo atsitverta nuo gyventojų metalinėmis tvoromis. Kodėl taip padarėte? Ar neplanuojate atšaukti šio sprendimo? Kada gyventojai vėl galės patekti pas specialistus, kaip įprastai?“ – ataidėjo klausimas iš salės.
„Atitvėrimas jau buvo suprojektuotas, prieš man tampant meru. Kai atėjau, projektas buvo padarytas. Esu kitokios nuomonės. O kam reikia vaikštinėti po savivaldybę? Atėjai, pateikei dokumentą ir išėjai. Ar nors vienas nepatekote pas merą? Pasiskambinkite ir susitiksime. Aš nusileidžiu į apačią pasikalbėti su negalinčiais vaikščioti. Reikia geriau sutvarkyti gyventojų aptarnavimą ir dokumentų pateikimo tvarką. Tada nereikės gyventojams slampinėti po savivaldybę. Problema ne tvoroje, o aptarnavimo organizavime. Dabar dėl kompensacijos už šildymą registruoja vasario mėnesį, o žmogui reikia gauti pinigus šiandien – čia jau problema. Dokumentų dėl socialinių pašalpų, kompensacijų pildymas bus perorganizuotas – vieni specialistai priiminės dokumentus, o kiti specialistai dirbs tik su jau gautais dokumentais“, – nuo metalinių tvorų nusuko kalbą meras.
V. Simelis papildomo žmogaus „iš gatvės“ nepriimtų
„Tarybos posėdyje paaiškėjo, kad gyventojai, norintys susitvarkyti šildymo kompensacijas, pas specialistus dėl patekimo gali užsiregistruoti tik vasario 17 dieną. Buvau teikęs siūlymą, kad būtų priimti papildomi darbuotojai, bet per mėnesį nieko nepadaryta. Kodėl nesprendžiama ši problema?“ – teiravosi G. Lipnevičius.
„Ši problema sprendžiama. Žmogų reikia paruošti, jis mėnesį – du turi pasimokyti, tai nėra taip paprasta. Nelengva susigaudyti tarp socialinės paramos skyrimo įstatymų. Greitai griūtis dėl kompensacijų pasibaigs. Tai buvo momentinis dalykas. Naujo žmogaus iš gatvės nepriimsi“, – atsakė rajono vadovas.
„Jeigu būtų atsižvelgta į mano pasiūlymą, jau dabar būtų visa komanda dirbusi, sustyguota, nereikėtų žmonėms dėl šildymo prašyti pagalbos pavasarį“, – replikavo bendruomenės pirmininkas ir Tarybos narys.
Nors meras ir labai spyriojosi, tuo metu, kai buvo rengiamas straipsnis apie šį susitikimą, redakciją pasiekė žinia, kad savivaldybės meras V. Simelis bei administracijos direktorė J. Margaitienė vis dėlto atsižvelgė į Tarybos nario G. Lipnevičiaus siūlymą. Naujas darbuotojas į savivaldybės Socialinės paramos skyrių buvo priimtas. Norinčių patekti pas savivaldybės darbuotojus, kad susitvarkytų dokumentus kompensacijoms už šildymą, eilė nebeauga.
Suformuoti koaliciją nepavyko
Besidomintieji politika paklausė: „Kodėl po jūsų išrinkimo neformavote koalicijos, nors viešai buvote žadėjęs?“
„Aš pradžioje jau atsakiau. Todėl, kad kai kurie Tarybos nariai nėjo į kalbas ir neformavo kitos daugumos. Reikėjo 14 balsų. Darbo partija, „valstiečiai“, socialdemokratai, Lietuvos regionų partijos atstovai bei meras sudarytume tuos 14 balsų. Balsuojant asmeniškai, reikia daugiau kaip pusės – 13 balsų. Pamačiau, kad to neįmanoma padaryti – „valstiečiai“ liko įsikibę į konservatorių skverną“, – skėsčiojo rankomis savivaldybės Tarybos pirmininkas.
Dėl Muziejų gatvės projekto sužlugdymo kalčiausias parduotas namas?
„Kodėl sugriovėte mano teiktą Muziejų gatvės projektą, nors anksčiau pats jam buvote pritaręs, o dabar nusprendėte šimtus tūkstančių eurų išleisti ne muziejui, o pievelei bei trinkelėms šalia geležinkelio?“ – teiravosi G. Lipnevičius.
„Seniai siūlomas ir aptarinėjamas maršrutas nuo Vytauto obelisko iki Basanavičiaus pervažos – manoma padaryti lankomą maršrutą. Gaila, kad per jūsų kadenciją (tai buvo padaryta praeitos kadencijos metu, kai rajoną valdė konservatoriai ir socialdemokratai – redakcijos pastaba) buvo parduotas namelis priešais geležinkelio stotį, kuriame gyveno „gelžkelio“ stoties viršininkas. Rajonas už pastatą gavo 7 tūkst. eurų. Šiandien ten – privatus namas ir tuoj pavirs griuvėsių krūva. Nesuprantu restorano – vagono reikalingumo, stovinčio skvere, kuriame netrukus atsiras Vyčio Kryžiaus kavalierių ir partizanų pavardės. Skveras bus sutvarkytas gražiai. Parduodant istorinį namą, buvo padarytas didžiausias nusikaltimas. Kalbėjomės dėl geležinkelio muziejaus perkėlimo iš Šiaulių į Radviliškį. Gal būtų galima gauti dalį stoties pastato ekspozicijai? Bandytume iš vieno savininko žemės sklypą išpirkti ir jo erdvę panaudoti geležinkelio lauko eksponatams pastatyti“, – planais pasidalino meras.
„Šios gatvės projektą savivaldybėje pristačiau aš. Sakote netiesą, kad kažkas kitas jį pateikė. Minėtas namas buvo parduotas, kai buvote Paveldosaugos skyriaus vedėjas. Jį nusprendė parduoti konservatoriai ir socialdemokratai, kurių garbės pirmininku buvote. Aikštėje turėjo atsirasti sunkiosios technikos, geležinkelio ekspozicija. Vietoje, kurioje turėjo įsikurti Geležinkelio muziejus, buvo nuspręsta padaryti skverą, išgrįstą trinkelėmis. Geležinkelio stoties vadovas sutiko, kad joje būtų sukurta smulkios technikos ekspozicija. Man pristatant Muziejaus gatvės idėją, meras mano pasiūlymą papildė, kad į muziejų žmonės galėtų atvykti net traukiniu. Tos vietos sugadinimas nėra gerai. Man asmeniškai labai skaudu, nes turėjau viziją, kaip sukurti darbo vietas – būtų įdarbinta 30 žmonių, pritraukti turistai“, – savo idėjos stojo ginti G. Lipnevičius.
Šis savivaldybės vadovų noras ir vėl įsisavinti tūkstančius eurų takeliams prie geležinkelio, o ne skiriant lėšas Muziejaus gatvės projektui, itin nustebino susirinkusiuosius.
Nors pripažino, kad dėl pėsčiųjų tilto per geležinkelį daug bėdų, sprendimo nepasiūlė
„Ar bus kada nors perėjimas iš Daukanto gatvės per geležinkelį, nes dabar Daukanto gatvės gyventojams reikia lipti per tiltą?“ – klausė Radviliškio miesto gyventojai.
„Mes buvome pripratę skersai išilgai eiti per bėgius, nesaugodami savo gyvybių, o ten buvo nesaugu. Mačiau, kad prie pat bėgių stovėjo vaikai su riedučiais, dviratukais ir ten žaidė. Kai „Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjo reforma, per jų gamybinę teritoriją pašaliniams vaikščioti uždraudė. Suprantu, kad sudėtinga su vaikų vežimėliu užlipti ant tilto, sunku pernešti dviratį. Buvome sutarę pakabinti telefoną, kad gyventojui pasiskambinus, jį praleistų. Iš pradžių praleisdavo“, – pradėjo dalintis prisiminimais V. Simelis.
Vardu ir pavarde neprisistačiusi S. Daukanto gatvės gyventoja merui pažėrė priekaištų: „Pėsčiųjų tiltas yra labai prastai prižiūrimas, apsnigtas ir žmonėms labai sunku užlipti slidžiais laiptais nuo Daukanto gatvės pusės. Jeigu žmogus nudardėtų slidžiais laiptais, jis tikrai užsimuštų. Žmonės norėtų, kad būtų siauras takelis šalia laiptų ir jiems nereikėtų į viršų laiptais tempti dviračius, prekes ar vežimėlius. Kai kurie seni ir sunkiai vaikščiojantys žmonės gėdijasi skambinti, kad praleistų praeiti per bėgius. Į traukinius visi žmonės eina per pervažą, tikrai nelipa per tiltą ir mes jaučiame diskriminaciją, kad tik mums reikia lipti per tiltą“.
„Lietuvos geležinkeliai“ nori savivaldybei primesti šį pėsčiųjų tiltą. Mes reikalavome, kad jis būtų sutvarkytas, įrengtos lifto kabinos“, – savo atsakymą papildė meras. Deja, taip ir vėl nebuvo atsakyta, ar ši problema bus išspręsta.
Darbo grupės nesudarė, nes „nemokėjo suformuluoti užduočių“
Jau keletą metų kyla diskusijos ir nesutarimai dėl vaikų maitinimo švietimo įstaigose. Apie tai merui priminė popietės vedėjas. „Dėl vaikų maitinimo socialdemokratai užsiiminėja populizmu. Ar sudarys meras darbo grupę vaikų maitinimo klausimams ištirti?“ – pasiteiravo G. Lipnevičius.
„Už socialdemokratus kalbėti negaliu. Darbo grupę nėra sunku sudaryti, bet jai reikia duoti konkrečias užduotis. Reikia pažiūrėti ir ligoninės, ir globos namų maitinimo organizavimą. Darbo grupę galima sudaryti, bet nemoku suformuluoti užduočių, ką jie turėtų padaryti. Yra sudaryta dviejų metų sutartis su senuoju maitintoju ir jos dabar nenutrauksi. Problema didesnė – vadovų kontrolė, nes jie pasirašę sutartis. Jiems iškelti griežtesni reikalavimai. Pokalbiui dėl maitinimo buvo pasikviesta Lizdeikos gimnazijos direktorė. Labai keistas buvo socialdemokratų pasiūlymas mokykloms pačioms bandyti gamintis maistą. Kaip organizuoti maitinimą, kai neturi nei šaukšto, nei šakutės?“ – stebėjosi buvusių partiečių požiūriu į vaikų maitinimą meras.
„Aš pasiūliau sudaryti darbo grupę, likus mėnesiui iki naujos sutarties pasirašymo. Kito Tarybos posėdžio metu sutartis dar nebuvo pasirašyta, per 10 dienų buvo galima atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Dabar buvo nuspręsta nieko nedaryti. Vaikų maitinimo sutartis trims metams buvo sudaryta už 167 tūkst. eurų, o praėjus metams, suma padidėjo iki 1 mln. 120 tūkst. eurų. Kėliau klausimą, kodėl prireikė milijonu daugiau, nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nusprendė, kad ekologiškas maistas tiekiamas nebuvo. Dabar sutartyje – vėl panaši suma. Šį klausimą reikia spręsti. Lankiausi Verslo ir technologijų mokymo centre – ten pietūs vaikams kainuoja 2,21 euro. Sako, kad mūsų mokyklose pietūs kainuoja apie 5 eurus. Prašau dar kartą sudaryti darbo grupę ir problemą spręsti“,- į merą kreipėsi Tarybos narys G. Lipnevičius. Į šį siūlymą meras neatsakė.
Mero manymu, ant namo užvirtęs medis – ne grėsmė, o gyventojų problema
Popietėje būta ir, atrodytų, paprastų, buitiškų klausimų. „Kai po audrų buvo nuvirtę medžiai ir juos reikėjo kuo skubiau nupjauti, buvo neaišku, kas tai turi atlikti – gaisrininkai, seniūnija ar kas kitas. Gal patys gyventojai turės tuo rūpintis, kaip buvo atsitikę Durpyno gyvenvietėje?“ – teiravosi Radviliškio rajono gyventojas.
Merui, matyt, šis klausimas pasirodė paprastas. „Jeigu mano kieme nulūš medis, kas turės tvarkyti – turbūt aš pats? Jeigu ant nuosavo namo ar daugiabučio namo užvirto medis, problemą turi tvarkyti arba namų prižiūrėtojas, su kuriuo sudaryta sutartis, arba pats gyventojas. Mes įpratome, kad kažkas viską turi padaryti. Daugiabutis namas turi bendriją arba namo administratorių. Gaisrininkai medį pjauna, jeigu jis kelia grėsmę. Jeigu grėsmės nekelia, savininko problema susitvarkyti. Supraskime, kad savininkai turi patys pasirūpinti savo namu, savo kiemu. Dėl to medžio Durpyne skambinau administratorei, kalbėjau su gaisrininkais. Jie atsakė, kad medis nekėlė pavojaus, o netrukus, pirmadienį, seniūnija gražiai sutvarkė tą problemą“, – įsitikinęs savo teisumu, atsakė meras.
„Ar du didžiuliai medžiai, užvirtę ant namo, kelia pavojų? Žmonės tikėjosi pagalbos iš institucijų, o gaisrininkai atvažiavo ir išvažiavo“, – replikavo G. Lipnevičius.
Bediskutuojant, nepastebimai prabėgo trys valandos. Bendruomenės pirmininkas, Tarybos narys G. Lipnevičius padėkojo Radviliškio rajono merui V. Simeliui už bendruomenei skirtą laiką. Meras, atsidėkodamas už šiltą priėmimą, bendruomenės pirmininkui įteikė dovaną bei knygą apie Radviliškio kraštą. Nors pokalbis buvo gana aštrus ir apie opiausias radviliškiečių problemas, buvo sutarta, kad po maždaug mėnesio meras vėl atvyks susitikti su bendruomene.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose „Kavos popietes“ organizuoja bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
,,Radviliškio krašto“ informacija
