Grupė „Radviliškio krašto bendruomenės“ aktyvo narių ankstyvą šeštadienio rytą susiruošė kelionėn. Ir jau 9 valandą ryto lipo į Šiaulės apžvalgos bokštą. Rytas buvo gražus, o keliautojai – pakilios nuotaikos. Įlipusieji į bokštą dairėsi, grožėjosi nuostabia gamta ir visi norėjo surasti savo gyvenamąsias vietas: „Tai kur tas Radviliškis, kur Daugėlaičiai?“ Atsakymo nerado. Kaip stirnos visi greitai nustraksėjo žemyn. Paprastai nulipti būna baisoka, nes matosi žemė. Iš 20 važiavusiųjų tik 3 pabijojo aukščio ir nelipo. O kiek kalbų ir džiaugsmo, kad įlipome, nepabijojome.
Kitas kelionės tikslas – Šiluva. Čia atvykome anksti, prieš dešimtą. Miestelis dar buvo tuštokas, vien tik prekeivių palapinės stovėjo abiejose gatvės pusėse, o pirkėjų dar nebuvo matyti. Dalyvavome Šv. Mišiose, išklausėme pamokslą. Pamaldų metu gražiai giedojo Raseinių choras.
Šiluvoje aplankėme ir koplyčią. Po poros valandų Šiluva atgijo, žymiai padaugėjo žmonių, prie pardavėjų palapinių rikiavosi pirkėjai.
Mes, nusipirkę namiškiams lauktuvių ,– riestainių su aguonomis – keliavome toliau. Dabar judėjome Tytuvėnų link. Mūsų tarpe buvo ir pirmą kartą besilankančiųjų Tytuvėnų bažnyčioje bei vienuolyne. Džiaugėmės, grožėjomės ir stebėjomės išlaikytu grožiu, gražiai sutvarkyta vienuolyno ansamblio aplinka. O kiek sutikome turistų! Aplinkui girdėjosi rusakalbių ir lenkų gidų pasakojimai.
Apžvalginė kelionės programa baigėsi. Pakeliui į namus sustojome pas Joną Varkulevičių, jo turizmo sodyboje „Robinzonai“.
Išlipę iš autobusiuko aiktelėjome ir sustingome iš nuostabos. Kaip gražu! Pamiškė, žolynai prižiūrėti – visur ideali tvarka ir švara. Šiek tiek pavargusius ir labai išalkusius keliautojus nustebino sodybos šeimininko Jono ant laužo pagamintas šiupinys. Jo skonis buvo tiesiog nepakartojamas, tad visi valgė tylėdami, galėjai girdėti, kaip musė zvimbia. Puikumėlis!
Pasisotinę visi pasklidome po sodybą. O kiek pievoje augo grybų! Sveiki, riebūs, tik ir laukė, kad nupjautume, mat sodybos šeimininkas jų nerenka – per prasti. Jis keliose vietose augina raudonikius – tai tikra tiesa, mes matėme.
Pievoje išpjovę grybus, patraukėme į avietyną. Mūsų tarpe atsirado ir tokių, kurie nematė, kaip auga spanguolės, tad sodybos šeimininkas nuvedė į mišką, parodė, paaiškino. O miške – ir vėl grybai! Juos rinkome į surištas skareles.
„Robinzonų“ sodyboje visko gausu, o daugiausia – grožio ir darbščių rankų šilumos. Visas grožis sukurtas paties sodybos šeimininko Jono Varkulevičiaus.
Suplovę indus, aptvarkę terasą nenoriai palikome svetingą sodybą ir jos šeimininką. Labai mums ten patiko.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai, dalyvavę kelionėje, nuoširdžiai dėkoja Jonui Varkulevičiui už vaišingumą, nuoširdumą, draugiškumą, paprastumą ir žmogiškumą. Ačiū Jums!
Kelionę organizavo bendruomenės aktyvas.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija