Liaudies patarlė sako, kad nauja šluota naujai šluoja. Taip dažnai sakoma apie naujus vadovus. Bet kai į rekonstruotame pastate įkurtą naują įstaigą grįžta senas kolektyvas su nauju vadovu, galima laukti ir ne tokių malonių permainų. Iš Baisogalos kultūros namų dažnai gauname žmonių skundų. Direktorė J. Juškaitė kaltinama arogancija, nesugebėjimu rasti bendros kalbos su patyrusiais menininkais, nesirūpinimu meno kolektyvų kelionėmis ir t. t.
Negalėdama įveikti stipresnių, atrodo, jauna ir nepatyrusi įstaigos vadovė pasirinko silpnesnį taikinį – puse etato dirbančią valytoją. Ir bando ją išmesti iš darbo.
Nauja direktorė sunkiai randa kalbą
Valdančiajai rajono koalicijai nusprendus įkurti naują įstaigą, panašu, jog rūpinamasi tik bendrapartiečiais. Į įsteigtą naują Baisogalos kultūros centrą direktore „išrenkama“ J. Juškaitė. Jos mama įsikūrusi kaimynystėje esančioje Baisogalos PSPC ligoninėje. Niekas nesiginčys, kad smagu, jog į regionų nedideles gyvenvietes atvyksta dirbti jaunų žmonių. Tačiau džiaugsmą aptemdo sukurtas rajoninis nepotizmo ir protekcionizmo tinklas, neskatinantis sveikos konkurencijos, o tik duodantis asmeninių politinių dividendų. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis įstaigos vadovais tampa tik vaikų meno grupėms vadovavę asmenys. Be jokio rimtesnio vadovaujamojo darbo patirties, nekalbant apie nulinius vadybinio darbo įgūdžius. Tokiais atvejais konfliktas su susigyvenusiu kolektyvu yra užprogramuotas.
Kita auka – valytoja
Nepavykus įveikti buvusios Baisogalos seniūnijos specialistės kultūrai V. Kaščionienės ir vietinių vadinamo maestro V. Malinausko, šįkart direktorė pasirinko lengvesnį taikinį. Tai puse etato dirbanti valytoja Irena L. Direktorė J. Juškaitė net neslepia, kad staiga atsiradęs pedantiškas noras stebėti valytojos darbą susijęs su naujai pakeistu Darbo kodeksu. Juk Sodros minimalios algos įmokos mokėtinos net ir nuo ne visu etatu dirbančiųjų. Tad kažkokiu būdu reikia atsikratyti „nereikalingų“ darbuotojų. Tiesa, pati direktorė nepatvirtino, ar yra gavusi nurodymų iš „viršaus“. Juk karčios patirties turintis rajono vadovas neišdrįs savo potvarkiu įforminti tokio pobūdžio sprendimo. Bet mėgstantis taupyti vargšų pinigus nepasikuklins lįsti ir į mažiausiai uždirbančių kišenę. Todėl valytoja nesulaukia pagalbos iš rajono valdininkų ir yra palikta viena pati.
Staiga atsiradęs švaros poreikis
Po to, kai nepavyko gražiuoju „išprašyti“ 24 metus dirbančios valytojos, direktorė J. Juškaitė pakeitė taktiką. Pasinaudodama veiksmais, primenančiais psichologinio teroro elementus, spaudžia tikslingai pasirinktą auką kiekvieną dieną. Tikslas tarsi labai kilnus – valytoja turi užtikrinti švarą. Tačiau paklausta, kokiais teisės aktais yra reglamentuotas valomo ploto dydis, kokiais kriterijais remiantis nustatoma švara, kodėl perskirstomas valomas plotas tarp valytojų, J. Juškaitė sutrinka. Galutinai ją iš vėžių išmuša klausimas, kam tiesiogiai pavaldi valytoja ir kodėl pati direktorė persekioja valytoją, jei ji pavaldi centro ūkvedžiui P. Kabliui. Direktorė nemato reikalo įforminti valytojos neatliekamų funkcijų, ji sakanti, kad geriau jau žmoniškai „susitarti“. Ar į tą žmoniškumą įeina nuolat kaitaliojama valomų patalpų teritorija, kai gali būti kartais komplikuota nustatyti, kas ir kada turėjo valyti patalpas, direktorė neatsakė. Visa tai panašu į įgaliojimų viršijimą, kai tikslas nepasiektas vienomis priemonėmis, jo siekiama kitomis, ne visai sąžiningomis, priemonėmis.
Rajono administracija palaiko direktorę
Valytojos būta ne tokios ir pėsčios. Ji suraitė kelių lapų skundą administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjai G. Juodeikienei. Žinoma, valdininkė jokios tragedijos nemato. Ji sako, kad darbinius santykius turi spręsti pats darbuotojas su darbdavio funkcijas įgyvendinančiu įstaigos vadovu – šiuo atveju direktore J. Juškaite. Ar tikrai buvo nustatyta, jog valytoja tinkamai neatlieka savo pareigų, vedėja teigė, kad abi ginčo pusės įrodinėja savo tiesas ir ji nesiruošia vykti į kultūros centrą tikrinti valytojos darbo. Ji, pasitarusi su administracijos teisininkais, valytojai patarė savo teises ginti darbo ginčų komisijoje. Ar Baisogalos kultūros centre dirbančios valytojos skundas dėl direktorės J. Juškaitės veiksmų buvo perduotas merui, kuriam ji tiesiogiai pavaldi, atsakyta buvo neigiamai.
Mes ir toliau stebėsime šią skirtingai komentuojamą situaciją Baisogalos kultūros centre ir informuosime savo skaitytojus.
P.S. Paruošus straipsnį, maestro V. Malinauskas viešoje erdvėje rašė: „Man nusibodo atsakinėti į klausimus: ,,Kodėl jūsų nerodo per ,,Duokim garo“ laidą?“ Atsakau mūsų naujosios direktorės išsakytu teiginiu: ,,LRT laida NE PRIORITETAS. Jūs jau daug kartų dalyvavote, autobusui lėšų nėra ir nebus. Ir taip jau du kartus pagal LRT studijos iškvietimą negalėjome sudalyvauti. Gaila…“
Marius Aleksiūnas
