Radviliškio rajone labai populiarios brangios bei ilgai trunkančios statybos. Juk visiems žinoma sena tiesa: kuo ilgiau statybos tęsiasi, tuo daugiau pinigų į jas investuojama. O jeigu investuojama nemažai lėšų, jų galima daugiau ir „įsisavinti“.
Baisogalos gimnazijos remontą jau drąsiai galima pavadinti „amžiaus statybomis“ – jis buvo pradėtas 2015 metais, o remontą planuojama baigti 2022 metais.
Jau investuotas beveik milijonas
Baisogalos gimnazijos remontą galima pavadinti ne tik ilgiausiai besitęsiančiu, bet ir vienu brangiausių – kartu sudėjus savivaldybės bei Valstybės biudžeto lėšas, iki šių metų pabaigos bus investuoti 949 tūkst. eurų – beveik milijonas. Gal gimnazijos remontas būtų pasibaigęs ir anksčiau, jeigu į jį savivaldybė būtų investavusi iš savo kasmet biudžete sutaupomų lėšų, o ne kovojusi dėl pinigų su Švietimo ir mokslo ministerija.
Pinigų „išmušinėjimas“ stabdė remontą
2015-2016 m. Radviliškio rajono savivaldybė bandė savo jėgomis remontuoti nusidėvėjusį Baisogalos gimnazijos pastatą, kuris nebeatitiko higienos normų ir remontui skyrė 21 tūkst. eurų. Bet vėliau rajono vadovams galimai pagailo rajono biudžeto lėšų ir nutarė pagalbos kreiptis į vyriausybę. 2017 m. iš vyriausybės buvo gauti 76 tūkst. eurų, o iš rajono biudžeto lėšų nebuvo skirta. Besaikė rajono valdančiųjų meilė pinigams bei prašymas dar daugiau lėšų galimai supykdė ministerijos atstovus ir pinigų apskritai nebuvo skirta, o Radviliškio rajono savivaldybei pasiūlyta gauti paskolą pagal priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas“ ir kreiptis į fondą „Savivaldybių pastatų fondas“. Toks ministerijos spendimas nepatiko rajono merui A. Čepononiui, kuris dėl negautų lėšų apmaudą išliejo savivaldybės tinklapyje: „Galima daryti išvadą, kad Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybė nelaiko Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūros gerinimo prioritetu ir lieka tik dėkoti, kad jie skatina vietos savivaldą tobulėti „imant paskolas ir kitais būdais ieškant lėšų“, Radviliškio rajono savivaldybės manymu, prioritetinėms valstybės sritims“.
Jeigu rajono vadovas būtų ūkiškas, Baisogalos gimnazijos remontą buvo galima seniai užbaigti iš savivaldybės kasmet sutaupomų 4 mln. eurų be viešų verkšlenimų, o tik nuosekliu, kryptingu darbu.
Po pinigų „kranelio užsukimo“ meras pradėjo minti kelius į Vilnių.
Savivaldybė nevykdo pažadų?
2019 m. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo nutarta iš rajono biudžeto gimnazijos remontui skirti iki 500 tūkst. eurų, jeigu bus numatytas papildomas finansavimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo įstaigų modernizavimo programoje.
Ministerija rado lėšų ir 2019-2020 metais iš vyriausybės biudžeto buvo gauta 563 tūkst. eurų, o savivaldybės prisidėjimas siekia tik 268 tūkst. eurų. Tai kur tas žadėtasis pusės milijono prisidėjimas?
Beje, pasak mero A. Čepononio bei administracijos direktorės J. Margaitienės, ilgai trunkančiam gimnazijos remontui dar bus papildomai prašoma lėšų. Ką gi, apetitas auga bevalgant, o orientacinė remonto kaina gali siekti daugiau nei 2 milijonus 500 tūkstančius eurų. Kaip juokavo pakalbinti baisogaliai, už tokią sumą būtų galima pastatyti dvi naujas mokyklas, o ne vieną suremontuoti.
Kas atsakys už užsitęsusią renovaciją?
Kadangi gimnazijos renovacija tęsiasi jau penkerius metus, įdomu, kas prisiims „nuopelnus“ už užsitęsusius darbus? Savaitraščio redakcija pasiteiravo rajono mero A. Čepononio bei administracijos direktorės J. Margaitienės, kuo prie gimnazijos renovacijos prisidėjo jie bei Seimo narys A. Gaidžiūnas. Atsakymas iš savivaldybės buvo trumpas: „Kuo prisidėjo prie minėto projekto A. Gaidžiūnas, atsakyti negalime. Siūlome kreiptis asmeniškai į A. Gaidžiūną“. O meras prisidėjo kaip Tarybos pirmininkas ir dirbdamas savo tiesioginį darbą.
Keistas atsakymas, juk su rajone išrinktu Seimo nariu A. Gaidžiūnu meras A. Čepononis paskutiniu metu itin glaudžiai bičiuliaujasi ir kiekvienoje šventėje matomi kartu. Be to, Seimo narys ir rajono vadovai turėtų bendrauti, tartis, kaip ir iš kur gauti lėšų gimnazijos remontui, kartu spręsti rajone iškilusias problemas. Beje, Seimo narys yra pakomentavęs problemą dėl užsitęsusių statybų ir metęs ne vieną akmenį į savo kolegų – mero ir administracijos direktorės – pusę: „Gimnazijos problemas žinojo tiek savivaldybės administracijos vadovai, tiek valdančiosios daugumos atstovai, tiek anksčiau rajone išrinkti Seimo nariai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų“.
Belieka tikėtis, kad politikai mažiau leis laiko šventėse, o dirbs darbus ir po dvejų metų Baisogalos gimnazija bus suremontuota bei atitiks higienos reikalavimus. O į mokyklos remontą nebereikės kaip į kiaurą maišą investuoti ir rajono biudžeto, ir vyriausybės biudžeto lėšų.
Kadangi per savo kadencijas tiek Seimo narys, tiek meras nesugebėjo suremontuoti Baisogalos gimnazijos pastato, šį amžiaus statybų rebusą gali tekti spręsti kitiems rajono išrinktiesiems.
Jonas Petrikas
