Baisogalietė Zina Terebeizienė: „Stengiuosi visus išjudinti“

Kad vyresniame amžiuje nereikia tyliai tūnoti kamputyje, užsidarius nuo žmonių, gali paliudyti Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijos „Sidabro gija“ pirmininkė Zina Terebeizienė. Beje, ji nuo 2020 m. sausio mėnesio išrinkta taip pat ir „Radviliškio krašto bendruomenės“ Baisogalos skyriaus vadove. Kaip sako Z. Terebeizienė, senjorų pasibuvimams kiekvienas turi ruoštis, aktyviai dalyvauti. „Pasisėdėjimui yra kultūros centrų organizuoti renginiai, o mūsų kolektyve reikia pajudėti“, – akcentavo aktyvi moteris.

Dirbo žemėtvarkininke

Z. Terebeizienė, prieš išeidama užtarnauto poilsio, 26-eris metus dirbo valstybės tarnyboje žemėtvarkininke. Iki tol, nuo 1974-ųjų, ji užėmė įvairias pareigas „Radviliškio melioracijoje“. Zina pasakoja, kad kol dirbo, visuomenine veikla nesidomėjo, nes veiklos ir taip užteko. Tiesa, jau tada moteris mėgo auginti gėles, daug keliavo. Šie pomėgiai išliko ir dabar, kai nebereikia skubėti į darbą, o ir laiko jiems lieka daugiau – Zinos namuose pilna gėlių ir į keliones po Lietuvą ji tebevyksta nuolat.

Visi į susitikimus – tik geros nuotaikos

„Sidrabro gija“ baisogalietę išrinko pirmininke prieš dvejus metus. Zina prisimena: „labai nenorėjau, nekėliau savo kandidatūros“. Nepaisant ankstesnių abejonių, senjorė aktyviai organizuoja popietes, įvairius renginius, keliones, susitikimus su žinomais žmonėmis ir stengiasi, kad kiekvienas bendraamžių pasibuvimas būtų lydimas geros nuotaikos, naujų idėjų ir, svarbiausia, – veiksmo. Asociacija jungia 75 narius, iš kurių aktyviai dalyvauja apie 50. Narių amžius – nuo 50 metų iki 86 metų. Narių skaičiumi pirmauja moterys. Kaip sako „Sidabro gijos“ pirmininkė, net pačios vyriausios iš jų yra ypatingai aktyvios, noriai dalyvauja daugumoje veiklų, ateina į susitikimus geros nuotaikos. „Didžiuojuosi mūsų senoliais“, – džiugiai tarsteli Z. Terebeizienė ir pamini 86-erių baisogalietę, kuri, nepaisydama savo amžiaus bei operuotos kojos, kiekviename renginyje sušoka nors vieną šokį. Kolektyve – daug išsilavinusių žmonių, kurie mielai renkasi ir į poezijos renginius, mokosi eilėraščius, renka informaciją. Stengiamasi, kad kiekvienas renginys skatintų norą bent kuo prisidėti pačiam.

Turi savo muzikantą ir „kultūros ministrę“

Asociacija panaudos pagrindu naudoja tik nedidelį 14 kv. metrų kabinetą. Jame tikrai netilptų visa gausybė atvykstančių į renginius, todėl salės tenka prašyti Baisogalos kultūros centro. Teminėms popietėms dalyviai užsisako ir kavinę. Ten po oficialios dalies senjorai papietauja, dar pasišnekučiuoja. Nors dažno renginių dalyvio amžius – jau garbingas, ligų šie žmonės neaptarinėja ir neskaičiuoja, o pasibuvimus užbaigia šokiais ir dainomis. Turi ši bendruomenė ir savo muzikantą – akordeonistą Antaną Zvėgą. Vladas ir Danguolė Būdvyčiai, kurie taip pat yra „Sidabro gijos“ nariai, žmones sukviečia į savo sodybą Januškonių kaime. Čia vyko žuvies patiekalų degustacija. Žuvį iš savo tvenkinio sužvejoję savininkai patiekė ją ragauti svečiams. Susirinkusieji žaidė sportinius žaidimus, kartu dainavo. Ten pat vyko ir bitininkams skirtas renginys „Bitutė pilkoji“. Bitininkai Vladas Kairys, Zigmas Danielius papasakojo apie savo bitutes, o Michailas Radionovas atvežė medaus. Vyko šio medaus aukcionas, kuriame surinkti pinigai buvo perduoti „Sidabro gijai“. Asociacija turi ir savo „kultūros ministrę“ – Aldutę Steponavičienę, kuri režisuoja ir koreguoja literatūrines popietes.

Tyrinėja Lietuvą

Zina pasakoja pastaruoju metu nemažai Lietuvos kampelių aplankiusi. Pasak senjorės, kai kurios išvykos įvykdavo spontaniškai, bendruomenės nariui Petrui Jankui pasiūlius. Jis turi septynvietį autobusiuką ir, surinkęs kompaniją, pavežioja norinčius po įdomesnes vietoves, netgi šį bei tą papasakoja, atstodamas kelionės gidą. Į keliones autobusu išsiruošia ir visa pagyvenusių žmonių bendruomenė. Paskutinė visų bendra kelionė – po Utenos krašto gražiausias vietas. Rugpjūčio 13 d. baisogaliečiai apsilankė Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, apžvelgė Utenos miesto senamiestį, aplankė Vyžuonų ir Užpalių miestelius. Atminty ilgam išlikę kelionės į Šiluvą, Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną, Pakruojo rajono Linkuvos miestelio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, Pakruojo dvarą. Į keliones žingeidūs žmonės visada pasikviesdavo ir gidą. Dar ne visos Lietuvos kertelės apžiūrėtos, dar daug vietų laukia savo eilės, kol „Sidabro gijos” kolektyvas atvyks į viešnagę.

Senjorai vienas kitą palaiko

Kokie artimiausi planai? Zina priminė, kad „profesine švente“ galinti vadinti spalio pirmąją, kada minima Pagyvenusių žmonių diena. Šią datą žadama paminėti Baisogalos kultūros centre. Senjorams koncertą pažadėjo dovanoti solistas Romualdas Juzukonis. Iki Naujųjų metų turėtų įvykti ir du susitikimai su gydytojais. Žadama kalbėti apie sąnarių ligas bei sveiką gyvenseną. Paklausta, ką darytų, jeigu ir vėl būtų įvestas karantinas, Zina atsakė, kad ji pati ir visi kolektyve yra pasiskiepiję, susirgti nebijo. Prastesnės sveikatos senjorų jie taip pat nepamiršta – paskambina, paklausia, kuo jie gyvena, nori, kad žmonės jaustųsi reikalingi ir svarbūs. Bendrystė – ne tik kelionėse ir renginiuose, bet ir visokeriopame palaikyme.

Rita Grigalienė