Spalio 1 d. minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Kad vyresnieji rajono gyventojai nenuobodžiauja ir su užsidegimu imasi kūrybos, geriausias įrodymas – baisogališkė tautodailininkė Bronė Žundienė. Išbandžiusi kurti visokius gražius dalykus, kūrėja tokiu būdu suranda gyvenimo džiaugsmą.
Nuo vaikystės mėgo kurti
Bronė gimė Radviliškio rajone, Kamaičiukų kaime, už Baisogalos. Mokyklą lankė Baisogaloje. Nuo pat vaikystės mergaitė turėjo polinkį į kūrybą. Pavyzdžiui, ji iš nebereikalingų nuotraukų darydavo dėžutes. Vėliau pradėjo daryti dėžutes ir lėles iš šiaudų. Kai moksleivei suėjo 15 metų, už jos dirbinius žmonės Bronę vadindavo gražiadarbe.
Dirbo kraniste
Kurį laiką po mokyklos baigimo Bronė rankdarbiais nebesidomėjo. Ir darbai, kurių ji ėmėsi, toli gražu nebuvo susiję su kūryba. Baisogalietė daug metų dirbo įvairiose statybinėse organizacijose kraniste, vėliau – melžėja. Ištekėjo ji už dešimtmetį vyresnio vyro Prano, kuris yra biologijos mokslų daktaras. Santuokoje sugyveno du vaikus – dukrą ir sūnų.
Nuo siuvinėtų paveikslų iki šiaudinių sodų
Po kūrybinės pertraukos Bronė ėmėsi siuvinėjimo kryželiu. Pradžioje ji siuvinėjo chaotiškai, pernelyg nesistengdama. Vėliau siuvinėti paveikslai tobulėjo. Juos kūrėja šešėliuodavo – siūlų spalvos piešinyje palengva pereidavo viena į kitą. Tada ji ėmėsi mezgimo. Mezgė daug megztukų ir kojinių. Dirbo ir už atlygį, kad pragyventų. Vėliau mezgimas įkyrėjo ir moteris netrukus susidomėjo pynimu iš vytelių, medžio žievės. Tada ėmė gimti darbai iš šiaudų. Už juos 2009 metais Bronei buvo suteiktas tautodailininkės vardas. Kartu su kraštietėmis moterimis gražiadarbė yra surengusi paveikslų, kuriems naudojo šiaudus, parodą. Bronė yra sukūrusi ir senovinių šiaudinių sodų. Daug darbų padaryta iš veltos vilnos, prigaminta dėžučių ir paveikslų iš odos. Tarp kūrinių – ir medžiaginės gėlės, karoliukais siuvinėti paveikslai, siuvinėtos servetėlės, papuošalai iš karoliukų.
Mokė kurti ir kitus
Tautodailininkė pasakoja, kad ji buvo kviečiama vesti seminarus bendruomenių nariams Radviliškyje, Šeduvoje, Grinkiškyje ir kitur. Daugiausia Bronė mokė moteris velti šlepetes, skaras, papuošalus. „Labai džiaugiuosi bendruomenių moterimis, kurios darbuose pralenkė mane. Tas man suteikė didžiulį džiaugsmą“, – pasidžiaugė savo mokinių pasiekimais kūrėja. Darbštuolė buvo pakviesta ir į Pakiršinio bendruomenę, kur savanoriškais pagrindais kelis mėnesius mokė sauso ir šlapio vėlimo iš vilnos. Pasirodo, galima velti vilną ant lino ir šilko.
Savo pomėgių neapleidžia
– Nors šiuo metu dėmesį skiriu nevaikštančiam vyrui, mažiau išeinu iš namų, neapleidžiu ir savo pomėgių – mezgu megztukus, kojines, pirštines ir skaras. Darau bižuteriją. Taip pat aš daug skaitau, aktyviai dalyvauju Baisogalos pagyvenusių žmonių asocijacijos „Sidabro gija“ veikloje, – pasakoja B. Žundienė.
Savo darbus išdalina
Asociacijai „Sidabro gija“ tautodailininkė yra sukūrusi vėliavą. Bronės darbais yra pasipuošę kabinetus bendruomenės „Imantai“ ir „Sidabro gija“. Jos pagamintomis gėlių puokštėmis „Sidabro gija“ sveikina jubiliatus. Kaip sako Baisogalos seniūnijos pagyvenusių žmonių asociacijos „Sidabro gija“ Zina Terebeizienė, daug savo darbų Bronė yra padovanojusi kitiems, negalvodama apie atlygį.
Baisogalos krašto žmonės tik geru žodžiu mini tautodailininkę Bronę, kurios darbai papuošė ne tik jos namus, bet yra išsibarstę visoje Lietuvoje. Tikimės, kad ir toliau kūrėja savo darbais džiugins ne tik savo kraštiečius.
Rita Grigalienė