Pasitinkant Lietuvos valstybės šimtmetį , Baisogalos bendruomenės nariai organizavo pėsčiųjų žygį į Užpelkių mišką, kuriame dalyvavo ir Baisogalos 608-osios kuopos jaunieji šauliai: Greta Gaučaitė, Nedas Goerkis, Viktorija Civikaitė, Kotryna Antonovaitė, pasiryžę įveikti ilgą trasą ir pagerbti iš pokario kovų taip ir negrįžusių partizanų.
Žygio dalyvių kelias prasidėjo Baisogaloje prie Laisvės paminklo ir tęsėsi vingiuotais keliais 10 kilometrų laukais ir miškais iki partizanų žūties vietos Užpelkių miške, kuriame 1949-ųjų rugpjūčio 13-ąją vykusiose nelygiose kautynėse žuvo Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Žadgaila , LLKS deklaracijos signataras Bronius Liesis-Naktis, partizanų štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du eiliniai partizanai, žinomi tik slapyvardžiais – Girėnas ir Aitvaras.
Žygį vainikavo gyvoji istorijos pamoka, kurią prie miške pastatyto partizanų paminklo mums pravedė buvęs Baisogalos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas A. Jasiūnas. Pamokos metu klausėmės mokytojo pasakojimo apie Lietuvos ginkluotos rezistencijos Prisikėlimo apygardos partizanų patriotišką pasipriešinimą, pastangas ir ryžtą išlikti nelygioje kovoje. Pamoką užbaigėme tylos minute, pagerbdami čia žuvusiųjų atminimą ir susikibę už rankų kartu dainuodami dainą ,,Žemėj Lietuvos – ąžuolai žaliuos“ .
Valstybės 100-metis – tai puiki proga dar daugiau pasidomėti savo krašto istorija. Juk Užpelkių kautynes liudijančių partizanų dokumentų gausa – išskirtinis atvejis partizaninio karo istorijoje. Kautynes išgyvenę L. Mingėlas-Džiugas ir V. Šniuolis-Vitvytis dar tais pačiais metais užrašė atsiminimus, buvo atliktas tyrimas dėl partizanų išdavystės, surinkta žvalgybos informacija apie prieš kautynes pastebėtus kareivių dalinius, išniekintus partizanus MGB kieme Radviliškyje, parengti dokumentai dėl žuvusiųjų apdovanojimų. 2016 m. archeologinių kasinėjimų mūšio vietoje metu rasta šaudmenų, partizanų uniformų sagų bei partizano žiedas su Vytimi.
Mūsų vyresniųjų pareiga išsaugoti mums taip svarbias savo krašto atminimo vietas, organizuoti, dalyvauti ir vesti tokias pamokas jaunimui, kad jauni žmonės suvoktų, kieno dėka šiandien gyvuojame kaip tauta. Už tai turime būti dėkingi tiems, kurie atidavė Tėvynei, ką privalėjo. Šios Laisvės kovos mūsų Tėvynės istorijoje kelia nuostabą, dar ir dėl to, kad šitokia nelygi kova ir jau pavergtos tautos, ir dar tokiomis nepalankiomis sąlygomis, taip ilgai truko. Tai labai ilgas, skausmingas laikotarpis ir istorinis faktas vertas mūsų atminties ir pagarbos, nes savo nepaprasta auka partizanai įrodė, kad kovoje dėl Lietuvos laisvės tapome nugalėtojais!
Baisogalos 608-osios kuopos šaulė Giedrė Nakutienė