2013 metais Baisogalos tikinčiųjų gyvenimas kardinaliai pasikeitė į gerąją pusę, kai Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu naujuoju Baisogalos parapijos klebonu buvo paskirtas Tomas Janavičius, kuris pakeitė nuo 2006 m. čia dirbusį kleboną Aldą Vinclovą.
T. Janavičius į kunigus buvo įšventintas 2007 metų gruodžio 30 dieną, dirbo Šiaulių Šv. Jurgio parapijoje, vėliau – Meškuičiuose, studijavo Romoje, trumpai buvo paskirtas į Kairių bažnyčią.
Baisogalos bažnyčia atgijo
Prieš penkerius metus jaunas klebonas netruko pritraukti į Baisogalos Švenčiausios Trejybės bažnyčią daug jaunimo, senuosius parapijiečius stebino savo nuoširdumu, atvirumu, žmogiškumu. „Geras vaikas mūsų Tomas. Kaip atgijo bažnyčia jam atėjus – nuolat vestuvės, krikštynos. Jis randa bendrą kalbą ir su mažu, ir su senu“,- taip kleboną apibūdindavo vyresnieji parapijiečiai.
Baisogaliai žavėjosi klebono suprantamais ir žmogiškais pamokslais, nuoširdžia užuojauta, palydint į Amžinojo poilsio vietą mirusįjį.
„Mūsų klebonas mielai lankydavo ligonius, o ir ligoniai laukdavo jo ateinant su paguodžiančiu žodžiu. Šiuo metu serga vieniša buvusi bažnyčios choristė, tad klebonas Tomas tik radęs laiko lėkdavo jos aplankyti. Štai ir sekmadienį, prieš iškilmes, buvo nulėkęs su ligone atsisveikinti. Ir palaidojus artimąjį jis neišlėkdavo pirmas iš kapinių, kaip dažnas dvasininkas, o pabūdavo iki apeigų pabaigos, paspausdavo ranką artimiesiems, pareikšdavo užuojautą, palinkėdavo stiprybės“,- klebono Tomo nuoširdumu ir žmogiškumu žavėjosi parapijiečiai.
Klebonas Tomas Janavičius dalyvaudavo visose Baisogalos seniūnijoje vykusiose bendruomenių šventėse, jose grodavo gitara.
Ne paslaptis parapijiečiams buvo klebono pomėgis groti būgnais, pianinu, dainuoti pritariant gitara.
Vyresnio amžiaus parapijiečius iš pradžių šokiravo jauno klebono pomėgis sportuoti, ne paslaptis, kad dėl to buvo skundų vyskupui – net pats vyskupas parapijiečiams buvo prasitaręs, kad yra gavęs du skundus.
Laikui bėgant, klebonas Tomas Janavičius tapo neatskiriama Baisogalos bendruomenės dalimi, o sekmadieniais ir švenčių dienomis bažnyčia būdavo pilna tikinčiųjų.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius šiltais žodžiais prisiminė kleboną Tomą: „Mūsų Tomas mums, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams, primins tik šiltą ir nuoširdų bendravimą. Jis niekada neatsisakė dalyvauti bendruomenės renginiuose Baisogaloje, su visais rasdavo bendrą kalbą. Mūsų bendruomenei, kaip ir daugeliui baisogalių, toks Šiaulių vyskupo sprendimas buvo netikėtas ir tikimės, kad po kelerių metų Tomas sugrįš pas Baisogalos krašto žmones“.
Žavėjo klebono darbštumas
„Mūsų klebonas Tomas labai darbštus, moka dirbti visus ūkio darbus – tikras kaimo vaikas. Gal ir kitos išeities neturėjo – tėčio neteko būdamas 14 metų, liko viena mama su keturiais sūnumis, tad visi turėjo daug dirbti ūkyje, kad išgyventų“,- redakcijai pasakojo per penkerius bendravimo metus gerai su klebonu susipažinę baisogaliai.
Parapijiečiai vardijo per penkerius metus atliktus klebono Tomo Janavičiaus darbus: sutvarkė bažnyčios stogą, jos kiemą išklojo trinkelėmis, sutvarkė Komarų šeimos koplyčią, sutvarkė naktinį bažnyčios apšvietimą, bažnyčioje įrengė šildymo lempas, užsakė naują altorių ir krikšto stalą, restauravo abu sietynus, sutvarkė šventoriaus tvorą, pasirūpino bažnyčios žemės geodeziniais planais, sutvarkė bažnyčios teritoriją – pakvietė meistrus iš Latvijos, kad išrautų likusius didžiulius nupjautų ąžuolų kelmus.
„Kai sodinome ąžuolyną, visą dieną su mumis dirbo ir klebonas Tomas – nemurmėjo, neburbėjo, viskas jam buvo gerai“,- sakė „Imantų“ bendruomenės narė Regina Vaitkevičienė.
Idilė truko penkerius metus
Žmogišku, nuoširdžiu, kūrybingu bei labai darbščiu klebonu Baisogalos parapijiečiai džiaugėsi penkerius metus – netikėtai Šiaulių vyskupas E.Bartulis pasirašė dekretą, pagal kurį kunigas T.Janavičius perkeliamas į Linkuvos parapiją. Baisogalos parapijos tikintieji tai įvertino kaip bausmę jų mylimam klebonui – juk įprastai kunigų rotacija vyksta kas septynerius metus, o nuo klebono T.Janavičiuas paskyrimo į Baisogalos parapiją praėjo tik penkeri metai.
Parapijiečiai rinko parašus, kurie buvo nugabenti Šiaulių vyskupui E.Bartuliui, tačiau sprendimas nebuvo atšauktas ir nuo rugpjūčio 12 dienos kunigas Tomas Janavičius perkeltas į Linkuvos parapiją. „Nuvykę pas vyskupą jau supratome, kad surinkti parašai nieko nepakeis, nors bažnyčia ir turėtų skaitytis su bendruomenės nuomone“,- sakė baisogaliai.
Galbūt klebonas Tomas buvo iškeltas į kitą parapiją ir dėl to, nes buvo apolitiškas ir nestengė įtikti rajoną valdantiems konservatoriams.
Ne paslaptis, kad Linkuvos parapija, į kurią perkeliamas klebonas T. Janavičius, mažesnė. „Girdėjome, kad Linkuvoje skiriamos didžiulės lėšos vienuolyno statybai ir šiam darbui reikia gero administratoriaus, o mūsų klebonas Tomas – idealus administratorius. Jo tokia charizma, kad su juo bendraudami visi Tomui nori padėti: vieni jam rašė projektus, kiti pietus ruošė, dar kiti daržą ravėjo“,- sakė baisogalė R. Vaitkevičienė.
Atsisveikino proga – atlaidai ir vaišės
Rugpjūčio 12 dieną Baisogalos Švenčiausios Trejybės bažnyčioje vyko Šv. Lauryno atlaidai, kurių metu minia parapijiečių suplūdo į bažnyčią atsisveikinti su išvykstančiu klebonu. Po atlaidų visi buvo vaišinami plovu, šiupiniu, pyragais.
Neįprasta ir „paskutinių pietų“ su klebonu istorija. Klebonas Tomas augino tris aveles ir aviną – pats jiems ruošdavo pašarą, avelės ganydavosi pievoje už bažnyčios. Atsisveikinimo su parapijiečiais proga klebonas vieną avelę paaukojo plovui. „Valgysime mano užauginta avelę“,- pakvietė jis į atsisveikinimo vaišes parapijiečius.
Išvykdamas iš Baisogalos klebonas Tomas Janavičius daugelį savo užgyventų daiktų išdalino žmonėms, o persikraustymą palygino su savotiška mirtimi – „išvykdamas daug ką palieki…“
Naujuoju Baisogalos Švč. Trejybės parapijos klebonu vyskupo sprendimu taps kunigas Arūnas Urbelis, atleistas iš Šiaulių Šv. Apašt. Petro ir Pauliaus katedros parapijos vikaro pareigų. Linkime dvasininkams naujose parapijose sėkmės ir sutarimo su parapijiečiais.
„Radviliškio krašto“ informacija
