Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ sukaupti duomenys apie dažniausiai nustatomus M1 ir N1 klasių automobilių trūkumus, atimančius galimybę dalyvauti viešajame eisme, leidžia santūriai pasidžiaugti kokybinėmis permainomis. Lyginant 2023-ųjų ir 2024-ųjų metų statistiką, 50 dažniausiai fiksuojamų geležinių problemų sąraše situacija bent simboliškai pagerėjo daugiau nei pusėje vertinamų pozicijų.
Tradiciškai daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant artimųjų šviesų bei rūko žibintų, taip pat valstybinio numerio apšvietimo bei stabdymo žibintų būklę. Automobilių su netvarkingais, nedegančiais ar netinkamai sureguliuotais „karo su tamsa“ įrankiais sumažėjo nuo maždaug 13 proc. iki 12,3 proc. Tiesa, galima spėti, kad tai ne visai tiksliai atspindi situaciją keliuose, nes apčiuopiamą dalį transporto priemonių dalis „pagydoma“ jau atvykus į techninės apžiūros stotį ir pasiekus žibintų patikros stendą. Jei tik žibintų reguliavimo mechanizmas nėra sugadintas, kontrolieriai suteikia galimybę ir reikiamus įrankius šią problemą sutvarkyti paties transporto priemonės šeimininkams, todėl į eismą sugrąžinami automobiliais su tinkamai važiavimo trajektoriją apšviečiančiais bei kitų vairuotojų neakinančiais žibintais.
Antra dažniausiai nustatoma problema – netvarkingos pakabos lankstinės jungtys ir lankstai – praėjusiais metais statistikos grafose liko beveik nepakitusi: 2023-ais tokių bėdų turėjo 10,58 proc. automobilių, o pernai – 10,62 proc. Įdomu tai, kad lyginant kuriame regione kiek pakabos trūkumų pastebi TA kontrolieriai, peršasi išvada ne tik apie automobilių amžiaus / techninės būklės, bet ir kelių kokybės skirtumus. Tarkim Marijampolės ar Kauno techninės apžiūros įmonėse neigiamų išvadų dėl klibančių šarnyrų ar stabilizatorių sulaukia bemaž trečdaliu mažiau vairuotojų nei statistinis visos Lietuvos vidurkis. Tuo metu Utenos apskrityje šių pozicijų trūkumų kone 60 proc. daugiau.
Kad ir kaip būtų, technikos ekspertai ragina šiuos dalykus patiems automobilininkams vertinti ypač atidžiai, nes būtent lankstinės jungtys ir lankstai jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį – važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Eksploatuojant transporto priemonę su stipriai sudėvėtais šarnyrais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar du vairuojančius ratus.
Trečius metus iš eilės šiek tiek mažiau automobilių patikros metu „išbrokuojama“ dėl aptinkamo variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkio. Pernai tokius trūkumus „atsivežė“ 7,8 proc. TA apsilankiusių mašinų. 2023-aisiais ši problema nustatyta 8 proc., o 2022-aisiais – 9,7 proc. automobilių. Deja, kiek išaugo atvejų, kai nustatomas pernelyg didelis dūmingumas: nuo 7 proc. akivaizdžiai aplinką teršiančių transporto priemonių skaičius išaugo iki 9,3 proc. Pasiguosti galima nebent tuo, kad mažiau (5,3 proc. prieš 5,5 proc. užpernai) automobilių turėjo netvarkingą ar nesandarią išmetimo sistemą.
Automobilių vairo mechanizmo būklė tiesiogiai susijusi su galimybe saugiai važiuoti ten, kur reikia mašinoje esantiems žmonėms. Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku. Tokių problemų turinti transporto priemonė yra tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti „detonuoti“ ir nusviesti mašiną su visu jos ekipažu nuo kelio bet kuriuo metu. Šių trūkumų skaičius pernai išliko beveik nepakitęs (4,61 proc. prieš 4,59 proc. 2023-aisiais), tačiau kiek tendencija nuteikianti optimistiškai: 2022-aisiais sunkiai valdomų automobilių suskaičiuota daugiau nei 5 proc.
Simboliškai pagerėjo reikalai vertinant darbinių stabdžių veikimą. Pernai pagrindinės automobilio aktyviojo saugumo priemonės nepakankamas efektyvumas užkirto galimybes gauti teigiamą kontrolieriaus išvadą 3,1 proc. transporto priemonių, pabuvojusių patikros linijose. 2023-aisiais atvejų, kai eisme dalyvauja automobiliai sudilusiomis stabdžių trinkelėmis / diskais ar turintys sistemos hermetiškumo neužtikrinančius vamzdelius, buvo 3,2 proc. Dar prieš metus šių, automobilio stabdymo efektyvumą keičiančių ir stabdymo kelias pailginančių atvejų būta 3,5 proc. Beje, saugaus eismo ekspertų teigimu, net iki 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų.
Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebi, kad lengvųjų automobilių, pirmuoju bandymu įveikusių techninę apžiūrą, skaičius pernai ūgtelėjo iki 54,1 proc. (užpernai tokių buvo 53,4 proc.). Tiesa, šis rezultatas skirtinguose regionuose variuoja nuo 57 proc. didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje) iki 48 – 50 proc. regionuose (Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje). Beveik identiška situacija Latvijoje, kur apie 55 proc. tikrinamų automobilių neturi didelių trūkumų. Palyginimui Vokietijoje teigiamą TA išvadą iš pirmo karto gauna beveik 79 proc. automobilių. Tiesa, ten vidutinis transporto parko amžius siekia 10,1 metų, o Lietuvoje – 14,9 metai.
Tuo tarpu Estijoje bei Lenkijoje, kur techninę apžiūrą gali atlikti iš esmės visi norintys juridiniai asmenys, „gerais“ pripažįstama 96-98 proc. automobilių. Toks rodiklis leidžia daryti prielaidą apie techninės apžiūros virsmą į paprasčiausią formalumą. Tikimybė, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse be techninių defektų, akivaizdžiai prasilenkia su tiesa.
