Šeduvos vilnų karšykla tampa aukso kasykla. Jau išleista beveik trečdalis milijono eurų, o uždengtas tik „kultūros vertybės” stogas ir pakeistos durys. Kad istorinė karšykla kada nors veiks, mažai kas tiki, tačiau tai netrukdo „įsisavinti” milžiniškas lėšas.
Galbūt nedaugelis Radviliškio rajono gyventojų žino apie Šeduvoje, Panevėžio gatvėje, esančią vilnų karšyklą, kuri 1995 m. buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ir yra saugoma valstybės kaip kultūros vertybė. Į karšyklą, priklausančią rajono savivaldybei, jau investuota nemažai lėšų, tačiau kol kas ji stovi uždaryta ir nežinia, kada atvers duris lankytojams bei edukacinių užsiėmimų mėgėjams.
Pinigus „siurbia“ jau kelerius metus
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija pasiteiravo rajono mero A. Čepononio bei administracijos direktorės J. Margaitienės, kiek jau investuota lėšų į labai abejotiną projektą – Šeduvos vilnų karšyklos atgaivinimą. Pasirodo, lėšų nuo 2017 metų į šį pastatą jau investuota net 330 tūkst. eurų! Ir tai dar ne pabaiga – pasak valdininkų, dar reikia parengti techninį projektą, kuriame turi būti numatytas konkretus pastato panaudojimas. Bus skelbiamas viešas pirkimas, kurio metu dar papildomai bus „ištratinta“ 40 tūkst. eurų.
Atrodytų, už tokią nemažą sumą, ištaškytą valdininkų, šeduviai jau būtų naują karšyklą pastatę. Už daugiau nei trečdalį milijono eurų turėtų būti padaryta ir nemažai darbų, tačiau realybė kitokia – už šią sumą tik pakeisti stogas, langai, durys, ištinkuotos sienos, sutvarkytos palėpės ir išvedžiota elektra.
Kiek kainuos įranga?
Už šias nemažas lėšas vykdomi tik karšyklos pastato tvarkybos darbai, o norint, kad vilnų karšykla veiktų ir joje vyktų edukaciniai užsiėmimai, reikia ir įrangos. O įrangos kol kas kaip ir nėra. Šeduvos vilnų karšykla prieš kelerius metus buvo apvogta: nuo trijų karšimo mašinų pagrobta keturiolika metalinių karšimo volų, vienas elektros variklis bei aštuoniasdešimt siūlų prispaudimo cilindrėlių. Suskaičiuota, kad vagys pridarė žalos už daugiau nei 3700 eurų. Vagys taip ir nebuvo surasti, nors įrangai išvežti reikėjo nemažai pastangų ir laiko.
O kad „auksinė“ Šeduvos karšykla pradėtų veikti, jos įrenginių remontui dar reikės ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų.
Muziejai – vis dar popieriuose
Pastaruoju metu Šeduvos miestui, kaip ir Radviliškiui, labai nesiseka su muziejais – buvęs Kraštotyros muziejus uždarytas, o jo eksponatai dulka Burbiškio dvaro fonduose, būsimo pasaulinio garso muziejaus „Dingęs Štetlas“ statybos stringa ir net nežinia, kada bus baigtos. Dabar būsimo muziejaus vietoje – tik iškasti grioviai. Šeduviai tikėjosi, kad į jų miestą bus sugrąžintas Kraštotyros muziejus, kuris įsikurs Užvažiuojamuose namuose, tačiau kol kas tai liko tik svajonės ir mero pažadai, žymimi kaip politinė reklama.
Kai tiek muziejinių idėjų žlunga, nemažai lėšų investuojama į dar vieną neva būsimą muziejų – Šeduvos vilnų karšyklą su technologine įranga.
Idėja abejoja ir patys
Įdomi tendencija Radviliškio rajone – jau sukurti muziejai naikinami, o nauji kuriami už šimtatūkstantines lėšas. Beje, iš savivaldybės gautame atsakyme teigiama, kad Šeduvos karšykla kaip edukacinė erdvė pradės veikti ne anksčiau kaip 2025 metais.
Su karšyklos projektu susipažinęs savivaldybės tarnautojas, dėl suprantamų priežasčių prašęs neatskleisti pavardės, pripažino – tikėtina, kad Šeduvos karšykla realiai gali ir nepradėti veikti.
Jonas Petrikas