Liepos 1 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi kraštietis, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius. Daugiau kaip valandą trukusiame susitikime buvo kalbama apie šalies politiką, ekonomiką, kitas aktualijas.
Apie artėjančius rinkimus
Pokalbio pradžioje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paklausė svečio, ar jis kandidatuos į LR Seimo rinkimus ir kurioje apygardoje.
„Labai dėkoju, kad pakvietėte mane į šį susitikimą, tai yra politikų atsiskaitymas žmonėms už nuveiktus darbus. 2016 m. laimėjus rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Socialdemokratų partijos santykiai su premjeru S. Skverneliu buvo geri, ir mes, įvertinę žmonių lūkesčius ir atiduotus balsus, sutarėme suformuoti valdančiąją daugumą. Tačiau vėliau, Socialdemokratų partijai išsirinkus naująjį pirmininką Gintautą Palucką, jis pareikalavo, kad socialdemokratai išeitų iš valdančiosios daugumos Seime, tokiu būdu sukuriant politinį nestabilumą, parodant nepagarbą žmonėms, kurie šia partija patikėjo, atidavė savo balsus. Teko pasitraukti iš partijos, šiuo metu nepriklausau jokiai. Galiu pasakyti, kad dalyvausiu rinkimuose į LR Seimą Vilkaviškyje. Taip jau susiklostė, kad 1985 m. pradėjau dirbti Vilkaviškio vykdomajame komitete ir buvau atsakingas už visus statomus objektus. Nuo 1990 m. buvau rajono valdytojo pavaduotoju – Finansų skyriaus vedėju. Visa situacija šiame rajone man gerai žinoma. Vilkaviškio rajone padėjau kurtis kaimo bendruomenėms, iki šiol jaučiu didelį palaikymą iš rajono gyventojų. Radviliškio rajone kandidatuoti nesvarstau, nors gimtasis kraštas man be galo mielas ir padedu jam kuo galiu“,- sakė LR Seimo narys A. Butkevičius.
Klausimai dėl brangaus valstybės skolinimosi ir pensijų
Pokalbio metu bendruomenės pirmininkas paklausė A. Butkevičiaus, kokia jo nuomonė dėl valstybės skolinimosi už didelius procentus.
„Valstybės valdyme nemažai žmonių, kurių labai didelės ambicijos, bet menka kompetencija. 2008 metais komerciniai bankai Lietuvoje sukėlė krizę – pumpavo pinigus iš skandinavų bankų į mūsų šalį. Tai apsunkino vietinių bankų padėtį, 14 proc. krito šalies ekonomika. Buvo galima pinigų pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo, tačiau skolinomės gerokai brangiau iš įvairių tarptautinių finansinių institucijų. Skola išaugo nuo 15 proc. iki 40 proc. BVP. Kasmet biudžete reikia numatyti 500 mln. eurų vien paskolų palūkanų apmokėjimui. Manau, kad tuometinei finansų ministrei I. Šimonytei iš aukščiau buvo nurodyta daryti būtent taip“,- sakė A. Butkevičius.
Pasak politiko, jeigu nereikėtų mokėti tokių didelių palūkanų, būtų galima kasmet padidinti pensijas apie 35 eurus.
„Reikėtų tiek pensijas, tiek atlyginimus indeksuoti kasmet. Šiuo metu reikalaujama didinti vaiko pinigus iki 120 eurų, tai labai svarbus prioritetas, tačiau manau, kad sudėtingesnėje situacijoje yra pensininkai, ypač kurie gyvena po vieną, jais reikėtų pasirūpinti pirmiausia., “,- sakė LR Seimo narys.
Kas svarbiausia valstybei
Pasak A. Butkevičiaus, šiuo metu valstybėje yra svarbiausi trys aspektai: ekonomikos augimas, socialinė politika ir klimato kaita.
Popietės metu bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasidomėjo, kokį vaidmenį dėl valstybės skolos vaidino Lietuvos bankas.
„Viskas buvo daroma su Prezidentės žinia, vyko daug politinių žaidimų. Politiškai buvo pritarta ir „Snoro“ banko bankrotui, jam buvo paruoštas scenarijus, kurio vykdytojais tapo tuometinė ministrė I. Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas. Problemų buvo Ūkio banke – buvo suteikta daug paskolų, kurios neatitiko užstatyto turto vertės. Daugelis žmonių pasiėmė dideles paskolas su mažomis palūkanomis, o komerciniai bankai, matydami lito nuvertėjimo riziką, padidino palūkanų normą paskoloms litais, dėl ko nukentėjo daug žmonių“,- sakė svečias.
Apie Ignalinos atominę elektrinę
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius svečio pasiteiravo, kokia šiuo metu yra situacija su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu.
„Šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė demontuojama, ir jos atidaryti jau nebeįmanoma. Tačiau turime spręsti elektros generacijos šaltinių klausimą. Lietuva atsisakė pirkti elektrą iš Baltarusijos, nors latviai šiuo klausimu nėra tokie kategoriški“,- į klausimą atsakė A. Butkevičius.
Apie valdžios darbą Seime
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius politiko pasiteiravo, ar gerai dirba valdžia Seime. „Yra visokių niuansų, kadangi esu valdančiojoje daugumoje, nebūsiu labai kritiškas. Visgi matau akivaizdžių problemų kai kurių ministrų darbe, negebant įgyvendinti investicinių planų. Štai yra numatyta 300 mln. eurų ES lėšų geležinkelių elektrifikacijai nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Minskas savo įsipareigojimus įvykdė, o iš mūsų pusės rezultatų nėra. Per trejus metus nenupirktas nei vienas lokomotyvas, nei vienas keleivinis traukinys. Dažnai švaistomasi populistiniais kaltinimais, štai ir Prezidentės leksikone visi korumpuoti ir vagys… Didžiausias skaidrumas tada, kai nedarai nieko“,- sakė A. Butkevičius.
Apie susisiekimą
Kadangi A. Butkevičius – buvęs susisiekimo ministras, bendruomenės nariams iškilo klausimų dėl traukinių maršrutų. „Kodėl nėra traukinių maršruto Vilnius – Ryga – jis galėtų kursuoti kiekvieną dieną ir tikrai būtų pilnas“,- sakė bendruomenės gidas A. Vitartas.
Pasak A. Butkevičiaus, iki 2006 metų keleivinių traukinių transporto parkas buvo labai nusidėvėjęs, buvo labai sumažėjęs keleivių srautas. Tuomet pradėtas keleivinių traukinių atnaujinimas, pradėtos ir derybos su kaimyninėmis šalimis dėl naujų maršrutų atidarymo. Politikas mano, kad artimiausiu metu jau gali atsirasti keleivinis traukinys ne tik į Rygą, bet ir iš Talino į Minską (per Rygą, Vilnių) ir kiti maršrutai.
Valdžia atsisuko į žmones
Bediskutuojant bendruomenės nariai pastebėjo, kad dabartinė valdžia atsisuko į žmones, daro nemažai teigiamų reformų.
„Ir dabartinėje valdžioje yra įvairių niuansų. Labai blogai, kad idėja apie rentas Seimo nariams buvo pristatyta, nors nebuvo išdiskutuota, suderinta tarp politinių partijų ir su visuomene. Aš sakiau, kad visuomenės reakcija bus labai neigiama – juk yra kur kas didesnių problemų su švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų, kitų sektorių finansavimu. Nemanau, kad Seimo nariai turėtų turėti daugiau privilegijų nei kiti netekusieji darbo“,- sakė A. Butkevičius.
Pokalbio metu buvo paliestas ir šiuo metu aktualus nepasitikėjimo Seimo pirmininku V.Pranckiečiu klausimas. „Nepasitikėjimas Seimo Pirmininku buvo R. Karbauskio idėja, tačiau čia partijos vidaus reikalas, nes valstiečiai patys jį delegavo į poziciją, jie patys turi ir išsispręsti. Dar kol kas neišmokstame susėsti už stalo ir pasikalbėti“,- apie valdžios užkulisius trumpai papasakojo svečias.
Apie sugyvenimą su kaimynais
Popietės dalyviams iškilo klausimas dėl užsienio politikos – kai kurie Lietuvos politikai pasisako labai agresyviai apie kaimynus, siūloma didinti išlaidas ginklavimuisi. „Su kaimynais reikia sugyventi, tačiau reikia būti išmintingam ir budriam. Dėl mūsų valstybės agresyvios užsienio politikos buvo sustabdytas pieno eksportas į Rusiją, dėl to nukentėjo Lietuvos ūkininkai. Reikia ieškoti naujų rinkų, naujų partnerių, o nesisvaidyti įvairiais neparemtais kaltinimais“,- savo poziciją išdėstė politikas.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasidomėjo, už ką svečias balsavo prezidento rinkimuose. „Aš balsavau už G. Nausėdą – jis žmogiškas, turinti geras asmenines vertybes. Palinkėjau, kad jis užimtų lyderio poziciją Europos Sąjungoje“,- atsakė svečias.
„Kokia jūsų nuomonė apie tai, kad konservatoriai prezidento rinkimuose savo kandidate buvo iškėlę nepartinę I.Šimonytę? Argi tokioje didelėje partijoje neatsirado tinkamo kandidato?“ svečio nuomonės pasiteiravo G.Lipnevičius.
„I. Šimonytė nenorėjo kandidatuoti rinkimuose, tai matėsi iš jos kūno kalbos. Tačiau ji buvo gana populiari visuomenėje, tad nenuostabu, kad ji laimėjo pirminius konservatorių kandidato rinkimus, – savo nuomonę išsakė politikas.
Apie Lietuvos energiją ir dujų terminalą
„Kokia situacija buvo su „Lietuvos energija“ – kiek žinoma, ši įmonė finansavo G.Landsbergio projektus?“- klausė bendruomenės pirmininkas.
„Buvo išnuomojamas neeksploatuojamas „Lietuvos energijos“ turtas G. Landsbergio žmonos valdomoms mokykloms ir darželiams. Buvo planuojama ir kitus „Lietuvos energijos“ pastatus nuomoti Kaune bei Panevėžyje, tačiau gavus informaciją apie galimus užkulisinius susitarimus tarp kai kurių „Lietuvos energijos“ darbuotojų ir Landsbergių šeimos narių, šie procesai sustabdyti“,- atsakė politikas.
Pokalbio metu buvo paliestas ir gamtinių dujų terminalo – laivo „Independence“ klausimas. Pasak A.Butkevičiaus, buvo padaryta klaida – laivą reikėjo statyti anksčiau ir už privačias lėšas, kaip tai siūlė tuometinis „Achemos“ vadovas B.Lubys. Taip pat reikėjo susitarti su Latvija ir Estija, kad šis projektas gautų regioninį statusą – tada būtų gautas finansavimas iš Europos Sąjungos. Šiuo metu Lietuvai reikėtų kuo greičiau išsipirkti laivą, kad sumažėtų jo administravimo kaštai.
Susitikimo pabaigoje politikui bendruomenės nariai priminė pažadą padėti „Radviliškio krašto bendruomenei“ įsigyti autobusą, o jis visiems palinkėjo būti žingeidiems, domėtis aplink vykstančiais įvykiais bei plėsti savo akiratį.
Už itin atvirą bei nuoširdų pokalbį bendruomenės nariai A.Butkevičiui atsidėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popietes“organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: R.Radavičienė, S.Skorkaitė, O.Kazlovskaja, T.Kojelienė, V.Goštautienė, G.Chodosovskaja, A.Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija
