Visą Lietuvą sukrėtė sandalas, kad Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausanti laidojimo bendrovė ne vienerius metus apgaudinėjo klientus. Artimųjų netekusiems žmonėms kremavimui buvo parduodami brangūs karstai, grįžę iš Lenkijoje esančio krematoriumo. Mirusieji prieš kremavimą buvo perkeliami į pigius kartoninius karstus, o panaudoti karstai grąžinami į Lietuvą ir perparduodami už pirminę kainą. Beje, kai kurie karstai buvo parduodami po kelis kartus. „Radviliškio krašto“ redakcija pasidomėjo, ar panašus verslas nebuvo vykdomas ir Radviliškio rajone esančiuose laidojimo namuose.
Tokių dalykų negali būti
Pasak Radviliškio laidojimo namų „Atjauta“ vadovo Liudviko Matuzevičiaus, tokių dalykų, kaip antrą kartą parduodami karstai, įmonėje negali būti. „Mes velionius kremuoti vežame tik į Kėdainius, turime sudarę su šiuo krematoriumu sutartį. Krematoriumas atsiuntė visus dokumentus, koks turi būti kremavimui skirtas karstas: išmatavimus, kad karstas neužkištų angos, kad nebūtų per daug lako, akmenukų ar gintaro papuošimų. Džiugu, kad klientai mumis pasitiki, po šio skandalo nebuvo dar nė vieno atvejo, kad žmogus klaustų, ar jo artimasis pašarvotas ne jau panaudotame karste“,- sakė L. Matuzevičius.
Šeduvoje esančios ritualinių paslaugų įmonės „Saulės kometa“ darbuotojai redakciją informavo, kad velionius kremuoti veža tik į Kėdainius ir antrą kartą karstų tikrai nenaudoja. „Artimieji dažnai nori velionį pašarvoti, o po to kremuoti. Karsto, skirto kremavimui, kaina priklauso nuo velionio svorio. Jeigu svoris yra apie 80 kilogramų, galima šarvoti ir kartoniniame karste, o jeigu svoris didesnis, siūlome karstus, pagamintus iš medžio plokščių. Tačiau dar tikrai nepasitaikė atvejų, kad žmonės klaustų, ar karstas jau nebuvo naudotas. Klientai mumis pasitiki ir mes tuo didžiuojamės“,- sakė įmonės darbuotoja.
Laidojimo paslaugų įmonės, įsikūrusios Kaštonų gatvėje, darbuotojai taip pat sakė, kad velionių palaikus veža kremuoti į Kėdainius, o apie jau panaudotus karstus negali būti nei kalbos – žmogaus išėjimą privalu gerbti.
Dvasininkai komentarų nepateikė
Šeduvos Švento kryžiaus atradimo bažnyčios kelbonas Virginijus Kazaitis bei Radviliškio parapijos klebonas Tadas Rudys šią situaciją atsisakė komentuoti, nes tai vyko Vilniaus vyskupijoje. „Nesu įsigilinęs į šią situaciją, skambinkite Vilniaus vyskupijai, tikrai nieko nenoriu komentuoti“, – redakcijai sakė T. Rudys. Na, o Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis buvo nepasiekiamas – pasak vyskupijos darbuotojų, jis šiuo metu atostogauja.
Kokie karstai tinkami kremavimui?
Lietuvos krematoriumo atstovė Jorūnė Jurkevičienė paaiškino, kokie karstai yra tinkami kremuoti. Pageidautina, kad jie būtų nedažyti, nelakuoti, natūralios medienos ir be dekoracijų. Papildomos medžiagos paveikia krematoriumo įrangą, todėl reguliariai tenka ją stabdyti ir atlikti techninę priežiūrą. Tinkamiausi karstai kainuoja apie 100–200 eurų.
Pasak J. Jurkevičienės, kremuoti tinkami įvairūs karstai, tačiau prašoma, kad jie nebūtų puošti akmenimis ar, pavyzdžiui, gintaru. Lietuvos krematoriume taikome ribojimus dėl karsto matmenų ir svorio – svarbu žinoti, kad bendras karsto ir palaikų svoris negali viršyti 210 kilogramų. Jei vis tiek kyla klausimų, visada pakonsultuoja ilgametę patirtį turintys krematoriumo darbuotojai.
Lietuvos krematoriumo puslapyje nurodyta, kad karstas turėtų būti iki 2,3 m ilgio, iki 90 cm pločio ir iki 62 cm aukščio. Taip pat pageidautina, kad karstas būtų be kojelių, jei jos yra – turėtų būti ne aukštesnės nei 4 cm. Be to, pageidautina, kad karstas būtų iš natūralios medienos, nedažytas ir nedengtas laku, būtų be dekoracijų ir metalinių rankenų.
Kodėl ne visi karstai tinka? J. Jurkevičienė atsakė, kad kremavimas yra sudėtingas technologinis procesas, jis vyksta itin aukštoje temperatūroje ir priklauso nuo naudojamos įrangos. Šiuo metu Lietuvos krematoriume naudojama tokia įranga, kuri leidžia kremuoti įvairius karstus, tačiau papildomos nenatūralios medžiagos neigiamai veikia įrangą – jai reikia dažnesnės priežiūros.
Pasak specialistės, dėl to linijos reguliariai stabdomos techninei priežiūrai. Kremavimo paslaugos Lietuvoje populiarėja, todėl dažnai stabdyti linijas darosi vis sudėtingiau. Šiuo metu Lietuvos krematoriume projektuojama trečia linija – ji leis užtikrinti, kad visi besikreipiantieji paslaugų sulauks laiku net tada, kai viena iš turimų kremavimo linijų bus remontuojama.
Beje, Lietuvos krematoriume visas kremavimo procesas dėl saugumo ir patikimumo filmuojamas. „Taip papildomai užtikrinama, kad kremavimo procesas vyktų sklandžiai ir, žinoma, artimųjų parinktame karste“, – sakė J. Jurkevičienė. Pasak jos, kremuoti tinkamų karstų kainos gali svyruoti nuo 100 iki 1000 eurų ir daugiau. „Atsakingai dirbančios laidojimo paslaugų įmonės turėtų pakonsultuoti artimuosius – iš anksto išsiaiškinti, ar jie nori, kad velionio kūnas būtų kremuojamas, o jei taip – nesiūlyti velioniui kremuoti netinkamo karsto. Jeigu sprendimą kremuoti artimieji priima vėliau, kremavimo procedūrai reiktų įsigyti atskirą karstą“, – sakė J. Jurkevičienė. Pasak J. Jurkevičienės, artimiesiems svarbiausia koncentruotis į atsisveikinimą su mirusiuoju – galbūt išsirinkti gražesnę urną.
Ritualinių paslaugų darbuotojų darbą įvertino
Radviliškietis, neseniai netekęs sutuoktinės, teigiamai įvertino ritualinių paslaugų darbuotojų rūpestį. „Sutuoktinė norėjo, kad būtų kremuota. Pasikalbėjome su Radviliškio laidojimo namų darbuotojais, jie patarė pirkti pigesnį karstą, be papuošimų, be metalinių rankenėlių – su virvelinėmis. Tokią sunkią valandą sutrinki, todėl tokie patarimai labai vertingi“,- sakė radviliškietis, už karstą, skirtą kremavimui, sumokėjęs apie 200 eurų. Be abejo, kiekvienas žmogaus išėjimas yra vertas pagarbos ir tikėsimės, kad skandalas, susijęs su panaudotais karstais, bus vienetinis.
Džiugi žinia
Džiugi žinia yra ta, kad iš artimųjų skausmo besipelnantys verslininkai neliks nenubausti. Vilniaus miesto policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo Vilniaus arkivyskupijai pavaldžioje įmonėje „Laidojimo paslaugų centras“. Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo, kad vasario 1 dieną įmonės patalpose atliktos kratos ir apklausos. Tyrimas atliekamas dėl galimai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, veikiant bendrininkų grupėje. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Vilniaus arkivyskupijos teigimu, įmonė bendradarbiauja su teisėsauga.
Jonas Petrikas
