Pagal senąją tradiciją tikintieji buvo laidojami bažnyčių šventoriuose. Juose be eilinių paprastų parapijiečių amžinojo poilsio atgulė ir dvasininkai. Tačiau pačioje XVIII a. pabaigoje buvo priimtas caro valdžios įsakymas, draudžiantis laidoti šventoriuose (išimtis buvo taikoma klebonams, kunigams bei turtingiems ir dosniems bažnyčios rėmėjams). Miestelių ir bažnytkaimių dažniausiai pakraštyje tokiu būdu pradėjo rastis mažesnės ar didesnės kapinės.
Senosios Radviliškio kapinės įkurtos 1798 m. Kaip ir kai kuriose kitose Lietuvos kapinėse galėjo būti koplytstulpio formos mūrinė koplytėlė. Jose nuo pat pradžių pradėjo atsirasti paprasti mediniai kryželiai, tik vieną kitą kapą puošė koks akmeninis nedidelis paminklas. Tačiau jau 1815 m. atsirado įspūdingas koplytstulpio formos paminklas, skirtas Radviliškio klebonui, Žemaitijos vyskupystės garbės kanauninkui, kunigaikščiui Giedraičiui. Be to atkreptinas dėmesys, kad jau jo laidotuvių metu galėjo atsirasti akmenyje jam iškaltas tekstas. Šis paminklas ilgą laiką, daugiau kaip pusantro šimto metų, nebuvo kapitaliai remontuotas, todėl jo būklė palaipsniui prastėjo.
Radviliškio klebonas, Žemaitijos vyskupystės garbės kanaunininkas, kunigaikštis Dominykas Giedraitis kilęs iš senos ir garsios Giedraičių giminės, dėmesį patraukianti asmenybė. Ši giminė nuo seno turėjo įdomų herbą „Hipocentauras“. Dominykas Giedraitis gimė 1774 m., spalio mėnesį, mirė 1815 m. gegužės 16 d. būdamas keturiasdešimties. Kunigaikštis D. Giedraitis tikriausiai yra kilęs iš Avilių dvaro Zarasų krašte. Jo tėvas greičiausiai buvo kunigaikštis Jurgis Giedraitis, kilęs ir Baltramiejaus genealoginės linijos.
Dominykas Giedraitis nuo 1804 m. gegužės 20 d. gausiai rėmė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės altariją, jai tada užrašė 2280 rublių fundacinę sumą. Altarijos pastatai buvo klebonijai funduotoje žemėje. Minėto titulo brolijos nariai puoselėjo Škaplierinės atlaidus, kurie Radviliškyje liepos mėnesiais vyksta iki šių dienų.
Minėtas paminklas iki šiol buvo apgriuvęs, tačiau archaiškai įspūdingas, aukštas, iš plytų ir akmens. Istorinių kapinių paminklų tyrinėtojas Janas Skladovskis iš Varšuvos savo moksliniame straipsnyje 2010 m. „Zabytkowe cmentarze na Żmudzi – polskie Ślady prezestosei dwoch narodow“ akcentuoja šio paminklo reikšmę. Jis rašo: „seniausias identifikuotas kapinių paminklas (Žemaitijos seniūnijos teritorijoje – E. T. ) kapinėse yra XVIII a. pabaigos – tai kolona ant cokolio grafienės Petronėlės Pliaterienės 1790 m. paminklo Šateikių bažnyčios kapinėse. Kiti seniausi paminklai – 1801 m. antkapinė plokštėskirta Angelei Tallataitei – Alipiovienei, senosiose Šiaulių kapinėse, 1805 m. antkapinė plokštė, skirta Tadeušui Kačanovskiui, Vaiguvos parapinėse kapinėse, taip pat 1815 m. bokšto formos paminklas kunigui ir kunigaikščiui Dominykui Giedraičiui Radviliškio Parapinėse kapinėse.“
Paprastas, gana grubus akmens tekstas lenkų kalba skelbia: „Metais 1815 čia atgulė kunigaikštis Dominykas Giedraitis, kanauninkas Žemaitijos, klebonas Radviliškio“. Šį senovinį lenkišką užrašą iššifruoti šio straipsnio autoriui buvo gana paini užduotis. Taip pat drąsiai galima teigti, kad šis paminklas yra vienas seniausių Radviliškio rajone.
Labai džiugu, kad pamažu atėjo laikas paminklo sutvarkymui ir atkūrimui. Šių metų balandžio mėnesį buvo atkasti paminklo pamatai, jie išnagrinėti ir ištirti. O rugpjūčio mėnesį keli UAB „Aivaro projektai“ meistrai pradėjo vykdyti atstatymo darbus. Darbai buvo baigti rugsėjo pradžioje, paminklas pagaliau suspindėjo pirminiu savo grožiu ir sakralumu. Restauruoti paminklą buvo kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonio Rimanto Giedraičio idėja. Be jo finansinio įnašo didžiąją dalį (virš 6000 eurų) atstatymo lėšų skyrė Radviliškio rajono savivaldybė. Paminklo mūrinės dalies nišos kryžių su Nukryžiuotoju ir stogelio viršūnę sukūrė kalvis Stanislovas Špukas. Galima manyti, kad šis paminklas patrauks besidominčiųjų dėmesį, stovės ir bus aktualus dar daugelį metų. O svarbiausia tai, kad jis visiškai neseniai yra prikeltas iš nepelnytos užmaršties.
Kraštotyrininkas
Evaldas Tamulionis
