Po Radviliškio rajoną vis dar keliauja mero A. Čepononio nuotraukų parodą, sulaukia įvairiausių nuomonių: vieni rajono gyventojai piktinasi, kad į rajoną sugrįžta asmens kulto laikai, o štai Sidabravo seniūno V. Blužo nuomone, paroda yra edukacinė, parodanti, kaip rajono meras moka bendrauti su aukščiausiais valstybės pareigūnais…
Šį kartą savo nuomonę apie per rajoną keliaujančią mero atvaizdų parodą išreiškė Šaukoto miestelio gyventojai
Atėjo Čepononis visiems laikams. Ar…?
„Toks klausimas kyla žvelgiant į ponui Čepononiui surengtą fotoparodą Šaukoto kultūros namų salėje. Ji primena sovietmetį, kai buvo garbinamas proletariato vadas Leninas. Tada iš visur į darbo liaudį žvelgė Iljičius – netgi kirpyklos lange galėjai pamatyti Lenino portretą, nors kažin ar jam reikėjo tokių paslaugų.
Žvelgiant į keliolika eksponatų, iškabinėtų ant visų salės sienų, prisimenami poeto žodžiai: „Atėjo Leninas visiems laikams“. Nes iš visų žvelgia Čepononis. Apžiūrinėdami eksponatus žmonės trauko pečiais: „Nei šis, nei tas“. „Gal vėl iš sovietinės praeities sugrįžo Lenino ir Stalino kultas, tik dabar visi turime lenkti galvas ir šlovinti Čepononį“
Paprastų žmonių nuomone, peržengtos visos padorumo ribos. Ar tai „įžanginis žodis“ žengimo į Seimą rinkiminėje kampanijoje?
Keisčiausia, kad ši paroda Šaukoto kultūros namų salėje atsirado būtent prieš Vasario 16-ąją – kiekvieno lietuvio širdžiai brangią šventę.
Per Vasario 16-osios minėjimą skambėjo valstybinis himnas, bet ar tam žmogui, kuris žvelgia nuo visų salės sienų, galima taikyti himno žodžius: „Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi“
Ir eilės, ir dainos, skirtos Tėvynei, pakilo ir nuplaukė kažkur aukštyn – tik ne stabui, peržengusiam paprasčiausio žmogiško padorumo ribas. Žmonės po šventės skirstėsi kaip visada po tokių minėjimų, šnekučiavosi apie kasdienius rūpesčius, bet kai kurių akyse buvo galima pastebėti lyg nuostabą, lyg sumišimą. Tai dėl „įstabiosios“ parodos
Ne vienam iškilo klausimas, ar per 30 Nepriklausomybės metų mes neišmokome atskirti tikrąsias ir tariamąsias vertybes? Ar galima taip manipuliuoti žmonėmis, siekiant asmeninių tikslų?
Paprastas kaimo žmogus supranta, kas yra kas: ne lietuvio charakteriui būdinga muštis į krūtinę ir šaukti „Aš myliu Tėvynę“, nes tikri jausmai paslėpti giliai širdyje
Tiktai gaila, kad tokią brangią šventę – Vasario 16-ąją – aptemdo pašaliniai „atributai“, visai nesiderinantys prie šventinės aplinkos.
Tikėkimės, kad „saulė Lietuvoj tamsumas prašalins“ ir tokie čepononiai neateis visiems laikams“.
P. S.
Lauksime skaitytojų atsiliepimų ir iš kitų rajono miestelių, kurioje apsilankys garsioji paroda
„Radviliškio krašto“ informacija
