Visi laukėme asfalto ant kelio Polekėlė – Šilėnai, svajojome, kaip bus gerai, kai jį išlies. Iš tiesų teko laukti ilgai, buvo galvojama, jog tai ir liks tik svajonė.
Na, jau turime asfaltą daugiau nei trejus metus. Kad ir su broku išlietas, tačiau vis tiek jis yra. Jau ir vidury asfalto punktyrinė linija nudažyta. Vadinasi, mūsų asfaltą priėmė jį tikrinusi komisija, tačiau broko nesurado. Mano manymu, viskas buvo gražiai užglaistyta ir nebėra nei vieno kalto – juk visiems reikia kažkokios naudos – mes, lietuviai, jau tokie esame. Ir niekam visiškai nesvarbu, kad turime banguotą asfaltą,visi tyli, visiems gerai.
Tik iškyla dar viena, galima sakyti, didelė bėda – mes asfalto visiškai nesaugome. Kiekvieną rudenį ir pavasarį mūsų asfaltas teršiamas purvu. Šalia asfaltuoto kelio yra dirbami laukai, iš kurių išrieda
traktoriai dumblinais ratais ir padargais. Ūkininkai ir darbininkai nepasirūpina nusivalyti savo technikos – ir pirmyn per asfaltą, kuriuo purvas driekiasi net po keletą kilometrų. O jei palijo, pabandyk užvažiavęs ant purvo juostos pastabdyti – gali griovyje greitai atsidurti. Štai taip mes saugome savo turtą: išsiliejame lauktą asfaltą, o po to „riaumojame“ per dumblynus. Kada pagaliau visa tai baigsis?
Žmonės mišką vežė, krovė rąstus, atrodo, prišiukšlino, tačiau pravažiavus po valandos gražu žiūrėti: sutvarkyta, nušluota. Kodėl vieni galime po darbų susitvarkyti, o kitiems visiškai tvarka nerūpi?
Na, manau, reikia tai išsiaiškinti. Nuvykau į Radviliškio rajono policijos komisariatą. Komisariate sutikau vyriausiąjį patrulį R. Janušką su kitu pareigūnu ir jiems ir išdėsčiau visą situaciją. Nieko daug negalvojęs, R. Januška pasakė, kad turi būtinai kelią sutvarkyti prišiukšlinę vairuotojai. Pareigūnas pasakė, kad reikia internetu www.e-policija.lt užrašyti tokį įvykį ir jie ryte radę pranešimą greitai sureaguos, nuvažiuos apžiūrėti, nustatys kaltininkus ir nubaus tokius netvarkingus vairuotojus. Manau, kad perskaitę laikraštyje šią informaciją žmonės pradės tvarkytis ir visi supras, kad negalima asfalto teršti, jį reikia saugoti.
Saulius Taločka