Gegužės pradžia – kino ir teatro aktorės, Rūtos Reginos Staliliūnaitės, išėjimo už amžinosios uždangos mėnuo: gegužės 9 –ą jos siela išėjo pas Viešpatį, o 11- ą balta urna su kūno pelenais atsigulė į Pašušvėlio ( taip sakydavo artistė) kapinių žemę šalia mylimų tėvelių. Visų žinomai Rūtelei šį pavasarį gegutė suskaičiavo šešerius metus, kaip po žemiškos kelionės ilsisi čia pat, gurgančios Šušvės šlaito ievynuose.
Atrodo, senai nusileido Kauno dramos (vėl taip vadindavo artistė) uždanga po anšlagerių spektaklių, kitų artistų pėdos šildo atnaujintus Kauno nacionalinio dramos teatro scenos grindis. Bet kai artistas tampa legenda, atmintis gyva daug ilgiau už rampos šviesą ir žmogaus gyvenimą.
Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ narės, vadovė Henrika Čipienė, R. Staliliūnaitės gyvenimo vietomis keliauti apsisprendė gegužės 11- ą , būtent tą dieną, kai artistė į Pašušvėlį sugrįžo visam laikui. Daugelio klubo narių atmintyje tebėra gyva 2011 m. gegužės 11-oji. Juk tokios minios žmonių lydėjo mylimą, kino ir teatro aktorę, į paskutinę kelionę…
Nemažas būrelis – 24 žmonės – apsilankę Baisogaloje , kur Rūtelė irgi gyveno ir mokėsi pokario metais, sustojo Grinkiškyje. Čia juos pasitiko ir apie miestelį bei jo centre stovinčią bažnyčią papasakojo Audra ir Klemas Indrėkai. Jie ir palydėjo į Pašušvį, kur prie artistės kapo laukė Grinkiškio seniūnijos seniūnė Giedrė Božienė ir Pašušvio pagrindinės mokyklos direktorė, Pašušvio miestelio seniūnaitė Romalda Šiurnienė. Panevėžiečiai padėjo gėlių, uždegė žvakeles, sugiedojo „Marija, Marija“… Prisiminimais apie Rūtelę dalinosi Indrėkai, mokyklos direktorė.
Iš kapinių „Tėviškė“ klubo keliautojai patraukė link bažnyčios, o iš ten atėjo prie mokyklos ir kultūros namų pastato, kur auga Rūtos guoba. Svečiams R. Šiurnienė papasakojo, kodėl ir kokiam tikslui ji čia pasodinta.
Kiek vėliau visi skubėjo į Pašušvio biblioteką, kurioje yra paruoštas kampelis, skirtas artistės R. Staliliūnaitės ekspozicijai. Bibliotekininkė supažindino ne tik su artistei skirta ekspozicija, bet ir pristatė Pašušvio pagrindinės mokyklos septintos klasės mokinio, Manto Špoko piešinių parodą. Septintoko darbai visus stebino savo brandumu ir raiška. Tai irgi Pašušvio miestelio gyvenimo įvykis, meno blyksnis.
Įspūdžių visiems daug, tad pasišnekėti prie arbatos puodelio keliautojams labai smagu. Panevėžiečius maloniai nustebino pašušviečių svetingumas, šiluma, nuoširdumas. Mezgėsi šiltas pokalbis iš kurio aiškėjo ir Panevėžio miesto „Tėviškė“ klubo tikslai, iš kurių svarbiausias nepamiršti, kas esame, ką turime paveldėję, kaip saugome tai, kas turi būti svarbu.
O pašušviečiams malonu, kad jų miestelis žinomas, kad patinka apsilankantiems, kad turi kuo didžiuotis ir ką parodyti. Iš tokių susitikimų gimsta idėjos, mezgasi bendravimas ir nubraukiamos užmaršties dulkės nuo to, kas visiems brangu…
Lina Lydikaitienė, Pašušvio filialo vyresnioji bibliotekininkė
