Radviliškio rajone pastaruoju metu jau tapo įprasta, kad objektų atidarymo šventės vyksta statybvietėse. Štai Baisogalos kultūros centro atidarymas vyko dar nepasirašius jo pridavimo akto, rizikuojant susirinkusiųjų į iškilmes sveikata bei gyvybe, renginiai vyko ir vis dar remontuojamoje miesto aikštėje. Situacija ir vėl kartojasi – Eibariškių parko atidarymo iškilmės vėl vyks statybvietėje.
Pabaigti darbus suspėti nepavyk
Radviliškio rajono meras A. Čepononis kiekvieną savaitgalį rajone organizuoja po keletą švenčių. Na, ne jis pats organizuoja – kitiems paliepia. Toks mero lakstymas po šventes pastaruoju metu susijęs su artėjančiais rinkimais į Seimą – juk kur dar pasišypsosi ar žmonėms rankas paspausi, jeigu ne šventėse. Kai beveik visos progos išsemtos ir tradicinės šventės miesteliuose baigiasi, reikia susigalvoti naujų. Tad rugsėjo 11 dieną buvo sugalvota surengti brangiai kainavusio Eibariškių parko atidarymą. Tik radviliškiečiams kilo klausimas, ar tai nėra mero rinkiminis šou, ar šis objektas iki atidarymo bus baigtas, ar su rangovais bus pasirašytas darbų baigimo – pridavimo aktas?
Pasirodo, istorija ir vėl pasikartos – atidarymo šventė vyks pusiau įrengtame parke.
Savaitraščio redakcijai bendrapartiečių mero A. Čepononio bei administracijos direktorės J. Margaitienės pasiteiravus, ar iki numatytos iškilmių datos – rugsėjo 11 d., bus baigti parko tvarkybos darbai, buvo atsakyta, kad ne visi parko tvarkymo darbai bus atlikti iki rugsėjo 11 dienos.
Įdomu, kokie tie kiti parko tvarkymo darbai bus likę – galbūt neužkastos duobės, kurių nepastebėję iškilmių dalyviai galėtų susilaužyti ar bent nikstelėti koją?
Beje, pasirinkta ir keista iškilmių data – rugsėjo 11 – oji, kai prisimenamas visą pasaulį sukrėtęs teroristų išpuolis, nusinešęs daugelio žmonių gyvybes Amerikoje.
Na, bet konservatoriai dėl populiarumo ir reklamos pasiryžę viskam – organizuoti šventę statybvietėje. Tačiau ar bus padėkota verslininkams, mokesčių mokėtojams, kurie gausiai į biudžetą sunešė lėšas, kurios buvo panaudotos Eibariškių parko rekonstrukcijai – aišku, kad ne.
Jonas Petrikas
