Kiekvienas labiau besidomintis politika žino, kad šie metai ypatinga rinkimų gausa. Savivaldos jau praeityje, dar laukia LR Prezidento ir Europos Parlamento narių rinkimai. Ir beveik niekas nebekalba apie seniūnaičių rinkimus. Ne paslaptis, vien šiemet buvo išrinkta daugiau nei pusė rajono seniūnaičių. Seniūnus žinia, kad reikės organizuoti iš naujo seniūnaičių rinkimus, gerokai šokiravo. Pasirodo, kad šie valstybės tarnautojai nelabai seka Vietos savivaldos įstatymo pokyčius, nors tai kone pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis jų darbą.
Seniūnaičiai – kas jie?
Atskiri visuomenės nariai gali būti pernelyg užsiėmę, kad galėtų skirti
nemažai laiko bendradarbiavimui su vietos valdžia. Kone kiekvienas pastebi
įvairias problemas, bet tikisi, kad jas išspręs išrinkti politikai ar
valdininkai. Deja, kol nėra tarpusavio glaudaus ryšio, tol galią turintys
tvarkosi taip, kaip jie vieni supranta ir išmano. Įstatymų leidėjas pagalvojo
apie tai ir šią spragą užpildė seniūnaičiais
kaip vietos bendruomenių atstovais, kurie yra renkami. Tiesa, išrinkti
seniūnaičiai nėra bendruomenės pirmininkų sinonimas. Jie turi realius
įgaliojimus tarpininkauti tarp gyventojų ir valdžios. Dar daugiau. Įstatymas
nurodo, kad vietos atstovai privalo būti komisijų kaip Etikos ar Antikorupcinės
nariais. Arba, seniūnijos seniūnaičiai turi įgaliojimus kartu su seniūnais
tartis dėl lėšų paskirstymo. Žinoma, tada čia atsiranda politikų
suinteresuotumas išrinkti jiems palankesnius seniūnaičius, kad nekeltų rimtų
problemų ir neieškotų sprendimų. Tada ir valdžiai tvarkytis lengviau, o į bet
kokius gyventojų priekaištus atkertama, kad taip nusprendė išrinkti
seniūnaičiai.
Faktai ir skaičiai
Šiuo metu dvylika Radviliškio rajono seniūnijų mero potvarkiu yra
suskirstytos į 45 seniūnaitijas. Didžiausias skaičių seniūnaičių turi
Radviliškio apylinkių seniūnija – net 8. Daugiausiai gyventojų turinčioje
Radviliškio miesto seniūnijoje yra 6 seniūnaičiai. Tuo tarpu vos po 2
seniūnaičius turi Skėmių ir Grinkiškio seniūnijos. Baisogalos, Pakalniškių,
Sidabravo ir Šaukoto seniūnijų gyventojus atstovauja po 3 seniūnaičius. Kovo
viduryje buvo renkami Grinkiškio seniūnijos du seniūnaičiai – Grinkiškio ir
Pašušvio. Keliomis dienomis anksčiau
Baisogalos seniūnijos Pakiršinio ir Palonų seniūnaitijose gyventojai
rinkosi savo atstovus. Sausio ir vasario mėnesiais Aukštelkų, Sidabravo,
Tyrulių, Šiaulėnų, Skėmių, Šaukoto ir Pakalniškių seniūnijose buvo organizuoti
20 -ies seniūnaičių rinkimai.
Keičiasi Vietos savivaldos įstatymo normos
Dar 2016 metais LR Seimas patvirtino Vietos savivaldos įstatymo pataisas
dėl seniūnaičių terminų sulyginimo su Tarybų kadencijomis. Kol pataisos dėl
kadencijų buvo neįsigaliojusios, išrinktų seniūnaičių kadencijos nesutapdavo su
vietos politikų kadencijomis. Iš pradžių buvo trejų metų trukmės kadencijos,
tada – ketverių, bet seniūnaičius rinkdavo ne vienu laiku. Seimūnai nusprendė,
kad seniūnaičiai turi dirbti kartu su vietos politikais. Seimas įstatyme
aiškiai nurodė, kad įvykus pirmam naujai išrinktų Tarybų narių posėdžiui,
Savivaldybės administracijos direktorius privalo ne ilgiau kaip per pusmetį
organizuoti naujus seniūnaičių rinkimus. Tiesa, Radviliškis ne išimtis, nes
seniūnaičius pakartotinai rinks visos Lietuvos savivaldybės.
Seniūnai šokiruoti
Iš 12 Radviliškio rajono savivaldybės seniūnų nuomonės išgirsti nepavyko
tik Radviliškio miesto seniūno Ernesto Mončausko. Jis taip dažnai atostogauja,
kad pagauti darbo vietoje prilygsta kone stebuklui, o ir telefonu nėra linkęs
bendrauti. Dauguma seniūnų nuoširdžiai nustebo sužinoję apie naujas Vietos
savivaldos įstatymo pataisas. Justinas Pranys, Šeduvos seniūnas, neslėpė, kad
nieko nežinojo ir nesidomėjo. Taip pat Radviliškio apylinkių seniūnijai
vadovaujanti Gabrielė Kuraitienė, Pakalniškių seniūnas Kęstutis Ulinskas, vos
keletą savaičių dirbanti Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė ir Aukštelkų
seniūnė Alma Kubilinskienė sakė nežinantys, kad reikės organizuoti rinkimus.
Kiti seniūnai bandė žaisti „katės – pelės“ žaidimą, tačiau po keleto klausimų
patys išsiduodavo, kad tiksliai nežino, kas ir kaip. Dažnas jų, ypač tie, kurie
visai neseniai organizavo seniūnaičių rinkimus, kone piktinosi – esą įstatymai
dažnai keičiasi. Tačiau sužinoję, kad pataisos priimtos beveik prieš trejus
metus, nebeturėdavo kontraargumentų. Nė vienas nenorėjo prisipažinti, kad
neseka jų veiklą reglamentuojančio pagrindinio įstatymo pokyčių. Dar daugiau.
Jie manė, kad yra kaltinami pažeidę įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas dėl
ankstesnių seniūnaičių rinkimų organizavimo. Lengviau atsipūsdavo sužinoję, kad
tai seimūnų patvirtintos nuostatos, kurioms seniūnai tiesiogiai įtakos neturi.
LR Seimo atstovo komentaras
Paprašyta paaiškinti dėl perrenkamų seniūnaičių po įsigaliojusių 2019 metų Vietos savivaldos įstatymo pataisų, LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė situaciją komentavo taip: „Visiškai nesvarbu, prieš kiek laiko buvo išrinkti seniūnaičiai – prieš mėnesį ar tris metus, pagal galiojančią įstatymo redakciją, seniūnaičių rinkimus bus privalu organizuoti dar kartą ne ilgiau nei po pusmečio nuo naujai susirinkusios Tarybos. Suprantama, kad naujovė bus suprantama kaip tam tikras chaosas, tačiau tos nuostatos buvo įrašytos dar 2016 metais ir seniūnai bei savivaldos atstovai turėjo būti tam pasiruošę. Seniūnų pareiga bendrauti su gyventojais ir tinkamai paaiškinti, kad ir dėl ko vykdoma. Visa tai daroma, norint vietos gyventojams suteikti daugiau galimybių per savo seniūnaičius dalyvauti savivaldoje. Seniūnaičiams dabar yra suteikiami didesni įgaliojimai.“
Marius Aleksiūnas
