Ilgus metus Arimaičiuose gyvenantieji laukė „civilizacijos“. Apie tai garsiai skalambijo rajono valdžiai palanki spauda. Tuo tarpu redakcijoje kaito telefonai nuo skambučių, jog kaimas tapęs kilometrine purvo vonia. Ramiai snūduriavusio kaimo gyventojai nepatenkinti atliekamų darbų eiga ir kokybe. Trijų skirtingų įmonių statybininkai kartu su gamtos oro pokštais sukėlė tokių nepatogumų, kad į kaimą gali įvažiuoti tik technika, skirta bekelei. Arba rizikuojama gerokai apgadinti techniką. Be to, neaiškumų sukelia ir „Radviliškio vanduo“ specialistų veiksmai.
Pokyčiai atėjo
Prasidėjus projektų darbų įgyvendinimui, gyventojai suprato, kad kantrybe teks gerokai apsišarvuoti. Bet kad ji ne begalinė ir turi ribas, tą puikiausiai žino ir valdžia, ir statybininkai. Kaime vienu metu įgyvendinami net trys projektai. Daugiausiai kainuojantį žvyrkelio asfaltavimą atlieka VĮ „Kelių priežiūra“, nuotėkų tinklų įrengimą pagal LIFE programą – „Pasvalio melioracija“, o vandentiekio įvedimu rūpinasi savivaldybės įmonė „Radviliškio vanduo“. Galima pasidžiaugti rajono valdžios sprendimu skirti lėšų vandentiekio tiesimo darbams, tačiau jos abejingumas dėl atliekamų statybos darbų techninės priežiūros jau tampa epiniu. Į kaimą patekimas automobiliais beveik neįmanomas dėl paprastos priežasties – purvo.
Purvynė
Besiskundžiantieji kvietėsi Tarybos narius į pagalbą – su darbų vadovais nebegali rasti bendros kalbos. Suprantami gyventojų priekaištai statybininkams. Juk jie į objektą atvyksta pasiruošę: guminiai batai iki kelių, specialūs darbiniai drabužiai, sunkioji technika, tad ir purvo kiekis neaktualus. Liepos 13 d., kai lankėmės Arimaičiuose, vaizdas, kurį išvydome, patvirtino, kad gyventojai skundžiasi pagrįstai. Kodėl taip neapgalvotai ir nesuderintai vykdomi darbai, belieka spėlioti. Vicemeras K. Augulis telefonu informavo, kad meras A. Čepononis į vietą nuvyko tik pirmadienį. Gerokai po to, kai gyventojai, neapsikentę valdžios atstovų ignoravimo, kreipėsi į spaudą. Gauti iš mero komentaro, kaip spręs problemas, nepavyko. Tačiau Savivaldybės Tarybos narys J. Povilaitis yra „Radviliškio vanduo“ projektų vadovas, atsakingas už vandentiekio įvedimo darbus.
Vienas griovys – dvi sąmatos
Bet gyventojai skundėsi ne tik purvo gausa. Dalis jų pasipiktinę, jog iš anksčiau turėjusiųjų
12 namų, naujai vandentiekis įvedamas 6. Kitiems šešiems namų ūkiams nepasisekė ir jie turės naudotis daugiau nei 40 metų senumo vandentiekiu. Gilinantis į situaciją, išaiškėjo kuriozinis dalykas. Pasirodo, kai kuriems Savivaldybės įmonės darbuotojai buvo tokie geri, kad vandentiekį įvedė ne iki sklypo ribos, bet ir per privačią nuosavybę. Gyventojai neslėpė žinantys, kam įvestas vandentiekis ne pagal projektą ir už kurį buvo sumokėti pinigai. Projektą prižiūrintis J. Povilaitis garantavo, kad viskas teisėta, o 70 eurų įmoka iš gyventojo paimta už vandentiekio vamzdžius. Dar daugiau. Objekte stovi du ekskavatoriai, bet griovys kasamas tik vienas ir į jį iš karto sudedami du vamzdžiai. Vienas nuotėkoms, kitas – vandeniui tiekti. Paklaustas, kaip bus aktuojami darbai bei vykdomas apmokėjimas, „Radviliškio vanduo“ projekto vadovas J. Povilaitis gerokai sutriko. Jis aiškino, jog didysis ekskavatorius (Pasvalio melioracijos – red.) kasa griovį išilgai kelio, tuo tarpu mažuoju („Radviliškio vanduo“ – red.) – atšakos iki sklypų ribų. Tačiau gestikuliavimas galūnėmis ir kūno kalba rodė esant ženklų, jog projekto įgyvendinimas gali būti ne visai skaidrus ir aiškus. Vėliau perskambinęs patikslino, jog bus perskaičiuojama ir bent jau vienas gyventojas turės susimokėti už jo privačiame sklype atliktus kasimo darbus.
Pirmokėlio piešinys
Nuolat besigiriantis didžiule darbo patirtimi, 70 – metis inžinierius J. Povilaitis kabinete nupaišė schemą, kaip vykdomas projektas ir kodėl vieniems keičiamas senas vandentiekis, o kitiems nekeičiamas. Spręskite patys, kiek ten kompetencijos, tačiau gyventojams nuo to ne geriau. Paprašytas paaiškinti, kodėl 6 namams keičiami seni vandentiekio vamzdžiai į naujus, o kitiems – ne, jis argumentavo: „Iš gręžinio išeina 63 mm diametro vamzdis ir tokio paties storumo matome toje vietoje, nuo kurios tiesiame kitiems. Mes nusprendėme, jog bus pigiau toje vietoje sustoti su projektu.“ Bet jis nebuvo toks užtikrintas, jog nepasikartos Šiaulėnų ir Sidabravo miestelių atvejai. „Garantijų, kad per visą trasą eina toks pats vamzdis, mes neturime. Kiek ten sujungimo movų, mes negalime žinoti. Mes daug turėjome problemų su neatnaujintais vandentiekio tinklais Šiaulėnuose. Per savaitę po du tris kartus važiuojame taisyti senų trasų avarijų, nors turėjome progą ir senąjį vamzdyną pakeisti.“ Neūkiškumas bado akis, tačiau kai stengiamasi bet kokia kaina mažinti finansavimą, nukenčia ne tik gyventojų, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje Savivaldybės įmonės interesai dėl padidėjusių papildomų kaštų avarijoms šalinti.
Rangovų komentarai
„Pasvalio melioracija“ direktorius R. Stulga paprašytas pakomentuoti situaciją atsakė: „Praeitą penktadienį nedirbome ne dėl to, kad darbuotojai streikavo, bet dėl oro sąlygų. Nusprendėme nesiųsti 80 km darbuotojų į vietą, kad braidytų po purvą ir negalėtų atlikti darbų. Šiuo metu kažkiek pradžiuvo ir galėsime tęsti darbus. Mes nieko nekaltiname ir dirbame pagal projektą. Už atliktus darbus aktuosime ir perduosime užsakovams. Suprantu gyventojus dėl nepatogumų, tačiau mes viską darome pagal teisės aktus. Todėl priekaištai, kad kažkur kažkas neįvažiavo ar nudaužė bamperį, nėra mūsų adresu“.
Pakalbinti VĮ „Kelių priežiūra“ atsakingų asmenų nepavyko.
Marius Aleksiūnas
