Ar tikrai seimo narių per daug?

Ar tikrai seimo narių per daug?

Kas drįsta šūkauti, kad reikia sumažinti seimo narių skaičių? Aš kategoriškai prieš. Siūlyčiau seimūnus panaudoti pagal jų galimybes ir pagal paskirtį.

Suskirstyčiau juos į du divizionus (pastarasis žodis dabar madingas ir smagiai, kareiviškai skamba). Pirmam priklausytų tie, kurie išmano teisę, ekonomiką, finansus ir NORI bei SUGEBA dirbti žmogui. Juos palikčiau seime, prigrasinusi nepraleidinėti posėdžių. Pareguliuočiau posėdžių darbotvarkes: tokio dabar seimui aktualaus pikantiško seksualinio priekabiavimo klausimą atiduočiau svarstyti visuomeninėms organizacijoms ir žiniasklaidai, o apkaltai teiktinų seimūnų nuodėmes lai svarsto teisėsauga. Tokiu būdu pirmojo diviziono seimūnams atsirastų laiko rimtam, tautai reikalingam darbui.
Ką daryti su antruoju divizionu – neskaičiusiu Konstitucijos, neturinčiu politinio darbo patirties, kaip iš nosies į gerklę išmanančiu teisę ir finansus? Ogi seime jų nepalikčiau. Kam gadinti ten orą, jei nėra kompetencijų svarstyti svarbius klausimus? Iš tų antrųjų suformuočiau desantinius būrius ir išsiųsčiau iš Vilniaus į LIETUVĄ. Tai be galo svarbu, nes iš Vilniaus, kuris gerai nutolęs į pietinį pakraštį, seimui (beje, ir vyriausybei) labai prastai matosi visas likęs kraštovaizdis. Desantinių būrių tikslas būtų surinkti seimo iki šiol NIEKAIP NEPASIEKIANČIĄ INFORMACIJĄ, kaip gyvena laisvės šimtmetį pasitikusi tauta.
Ištrūkę iš nusibodusių kabinetų, antrojo diviziono žvalgai žvaliai lakstytų po miestelius ir kaimus. Pro jų akis neprasprūstų niekas: nei latifundijos kaimuose, nei tuščios kaimų trobos, nei du kartus per savaitę iš kaimo į kaimą ar į rajono centrą tevažiuojantys autobusai… Jie išsiaiškintų, kodėl, gyvendamas prie geležinkelio, žmogus negali važinėti traukiniais, nes šie nestoja arba važiuoja tik iš taško A į tašką B ir dar nepatogiu laiku. Žvalgai pamatytų, kaip sunkiai į gyvenimą kelius skinasi provincijos jaunimas, kuris, vos įregistravęs verslą, jau smaugiamas mokesčių, kaip vargsta tik susituokusios ir daugiavaikės šeimos… Nemanau, kad vieno jaučio odos jiems užtektų surašyti, ką patiria žmogus, kurio buities ir būties NIEKAS ATKAKLIAI NEMATO.
O gal, kai divizionas atliks savo darbą ir VILNIUS sužinos apie realią padėtį, į LIETUVĄ ateis aukso amžius? Spėk iš trijų kartų, skaitytojau, ar tam , kad Aukso amžius ateitų, kas nors ĮSTENGS pažaboti vešinčią korupciją, suktybes, vagystes, savivalę, abejingumą, nebaudžiamumą, dvigubus standartus?..
Ar jau atspėjai?

Regina Vaitkevičiene

Exit mobile version