Pastaruoju metu bene aktualiausias šeduviams klausimas – Šeduvos kraštotyros muziejaus sugrąžinimas į Šeduvos miestą. Ypač muziejaus netekimo tema skaudi dviem iškiliems šeduviams – kraštotyrininkui Vidmantui Vingeliui ir Emilijai Brajinskienei, dar vadinamai Šeduvos baba.
Šeduvoje muziejus buvo, bet pražuvo
Šeduvos kraštotyros muziejus 1959 metais buvo įsteigtas Šeduvos mokytojo kraštotyrininko A. Bukausko bei muziejininko V. Šenausko pastangomis. Muziejui teko ne kartą kraustytis – iš pradžių jis veikė Kėdainių gatvėje, vėliau – Vėriškių gatvėje. Nei vienas šių pastatų nebuvo pritaikyti muziejaus veiklai. 2009 m. rajono tarybos sprendimu Šeduvos muziejaus eksponatai buvo perkelti į Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio saugyklas, nes Šeduvoje esančios patalpos nebeatitiko tokiai įstaigai keliamų reikalavimų. Patalpos Vėriškių gatvėje buvo atiduotos šauliams, o Šeduvoje nebeliko 50 metų gyvavusio muziejaus.
Šeduviams skaudžiausia, kad per 15 tūkstančių muziejaus eksponatų guli saugyklose ir neprieinami visuomenei.
Kova dėl muziejaus grąžinimo į Šeduvos miestą
Šeduviams atsibodo aštuonerius metus dalinti rajono valdininkų pažadai, kad į Šeduvą muziejus greitai sugrįš ir jie uoliai ėmėsi veiksmų. Šių metų sausio 1 d. Šeduvos bendruomenė parašė kreipimąsi į Tarybą, kad Šeduvai būtų grąžintas muziejus. Atsakymo prireikė laukti net 3 mėnesius ir balandžio 19 d. bendruomenei buvo atsakyta, kad „buvo nutarta parengti naują muziejaus projektą ir eksponatus perkelti į Šeduvos mieste esančius užvažiuojamųjų namų patalpas, kurios šiuo metu yra perduotos Šeduvos miesto bendruomenei“. Raštą pasirašė meras A. Čepononis.
Muziejų perkelti į užvažiuojamųjų namų patalpas buvo nuspręsta jau 1992 metais. Šeduvos miesto seniūnija buvo įpareigota iškeldinti gyventojus bei paruošti rekonstrukcijos projektą. Deja, buvo tik iškeldinti gyventojai ir atlikti pastato konservavimo darbai. Daugiau kaip 10 metų nebuvo parengtas tinkamas projektas, kad būtų galima gauti lėšų iš investicinių Europos fondų ir vėl atidaryti Šeduvoje muziejų. Per tą laiką pastatas pradėjo griūti, tapo avarinės būklės“,- rašo kraštotyrininkas V. Vingelis.
Užvažiuojamųjų namų pastatas nuo 2012 iki 2019 metų yra perduotas Šeduvos miesto bendruomenei. Šiuo metu pastatas nudažytas, uždengtas naujas stogas, tačiau viduje reikia nemažo remonto, kad būtų galima steigti muziejų.
Muziejaus likimas sprendžiamas
Gegužės 5 dieną Radviliškio rajono savivaldybėje pas vicemerą K. Augulį lankėsi Seimo narys šeduvis A. Butkevičius su socialdemokratų partijos Radviliškio skyriaus pirmininku K.Račkausku, Paveldosaugos skyriaus vedėjas V. Simelis, Tarybos narys J. Pravilonis, Šeduvos miesto seniūnas J. Pranys bei kraštotyrininkas šeduvis V. Vingelis pasitarti dėl tolimesnio Šeduvos miesto kraštotyros muziejaus likimo.
„Vėriškių gatvėje avarinės būklės esančiame pastate muziejaus eksponatus buvo palikti jau nesaugo, todėl jie buvo laikinai perkelti į Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio saugyklas su sąlyga, kad bus sugrąžinti. Tas grįžimas kiek užsitęsė“,- sakė V. Simelis. Pasak Paveldosaugos skyriaus vedėjo, 1993 – 1994 metais E. Prascevičius paruošė užvažiuojamųjų namų pastato pritaikymo muziejui projektą, tačiau šiandien projektą reikia atnaujinti. Šiuo metu pastate įvestas vandentiekis, kanalizacija, tačiau vidus – tuščias kevalas, kuriame nėra net grindų.
Šiuo metu pirmas žingsnis link muziejaus sugrąžinimo į Šeduvą būtų parengti pastato kapitalinio remonto bei jo pritaikymo muziejui ir surasti finansavimo šaltinį.
Susirinkimo dalyviams kilo klausimas, ar Šeduvos miesto bendruomenė, kuriai šiuo priklauso pastatas, neprieštaraus, kad jame būtų kuriamas kraštotyros muziejus. Pasak Šeduvos seniūno J. Pranio, bendruomenė tikrai neprieštaraus, nes jokia veikla šiame pastate nevyksta, jo iš nieko nereikia atimti.
Kraštotyrininkas V. Vingelis paklausė vicemero K. Augulio, kodėl Šeduvoje pristatydamas savivaldybės veiklos ataskaitą paklaustas, kodėl iki šiol negautas tarybos raštas dėl muziejaus sugrąžinimo, jis pasakė: „Muziejaus projektas nereikšmingas ir taryba į tokius klausimus neatsakinėja“. Vicemeras neliko skolingas, paliepęs kraštotyrininkui „pasitikrinti galvą“.
Lėšų nutarta paprašyti ir iš žydų
Pasak vicemero K. Augulio, dar šiais metais reikia užsakyti pastato kapitalinio remonto projektą, kurį finansuotų savivaldybė, o jau turint projektą galima kreiptis į įvairius fondus prašant pinigų.
Seimo narys A. Butkevičius pasiūlė kreiptis į žydų bendruomenę. „Žydai turi simpatijų Šeduvos miestui, reikia jiems paaiškinti, kad muziejus taps traukos tašku, paaiškinti apie miestelio plėtrą- žydai mėgsta konkretumą“,- sakė A. Butkevičius.
A. Butkevičius pažadėjo susisiekti su ambasadoriumi D. Degučiu ir su jo pagalbą kreiptis į Šeduvoje gimusius turtingus žydų bendruomenės narius su prašymų skirti lėšų Šeduvos kraštotyros muziejui.
Prieštaringų vertinimų sukėlusios dėžutės
Daug emocijų šeduviams (ir ne tik jiems) sukėlė balandžio 1 d. Šeduvoje pakabintos dėžutės, ant kurių buvo parašyta, kad į jas patekusios aukos bus panaudotos muziejaus sugrąžinimui į Šeduvos užvažiuojamuosius namus. Pasak Šeduvos miesto seniūno J. Pranio, šios dėžutės atsirado Šeduvos bendruomenės iniciatyva ir paaukotos lėšos bus paaukotos muziejaus įrengimui.
„Dėžutės atsirado balandžio 1 dieną, pamaniau, kad čia pokštas. Užvažiuojamųjų namų pastatui suremontuoti reikalingos milžiniškos lėšos, jų šeduviai niekada nesurinks, o pasaulio žmonės apie tai tikrai nesužinos“,- sakė kraštotyrininkas V. Vingelis.
Kritiškai apie iniciatyvą tokiu būdu rinkti lėšas muziejui atsiliepė ir Emilija Brajinskienė – Šeduvos baba. „Būtinai parašykite, kad šeduviai niekada nebuvo elgetos, kad prašinėtų pinigų iš viso pasaulio žmonių“,- sakė Šeduvos baba.
Kol kas seniūnijoje pakabintoje dėžutėje paaukota menka pinigų suma, bet gal reikalas įsibėgės.
Tikėkimės, kad valdininkams politinės valios užteks ir kraštotyros muziejus bus sugrąžintas į Šeduvos miestą.
„Radviliškio krašto“ informacija
