Toks iš pažiūros nekaltas klausimas visuomenei prieš savaitę net nebūtų kilęs. Jei ne teismo posėdis praeitą savaitę. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla. Skundas pateiktas teismui, nes Radviliškio rajono politikai – meras A. Čepononis ir vicemeras K. Augulis – atsisako pateikti jiems priskirtų tarnybinių telefonų išklotines.
Dėl išklotinių į politikus ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus buvo kreiptasi dar praėjusių metų spalį. Buvo siekiama atlikti tyrimą dėl pokalbių intensyvumo politikams bendraujant su savivaldybei ir valstybei priklausančiomis įstaigomis, jų vadovais ir darbuotojais. Norėta paanalizuoti politikų kai kurių veiksmų ekonominį pagrįstumą. Pavyzdžiui, prieš vykstant į ministeriją: ar tai vyksta suderinus iš anksto telefonu, ar tiesiog spontaniškai. Ar derinimas užtrunka mėnesį, savaitę, ar užtenka tik kartą paskambinti. Arba plačiai rajone nuskambėjusi vienos gydytojos atleidimo istorija. Galima matyti, kiek aktyvus meras A. Čepononis buvo, kiek kartų skambino administracijos direktorė J. Margaitienė ir taip toliau.
Remiantis teisės gauti informaciją iš savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu, buvo pateiktas prašymas pateikti išklotines. Piliečių teisė gauti informaciją nėra absoliuti, bet kai valdininkai ir politikai pradeda slėpti savo veiklą, darosi įtaru. Todėl reikėjo teisme ginti poziciją, kodėl reikia šių išklotinių.
Kad visuomenė nebūtų suklaidinta, iš karto reikia pastebėti, kad išklotinėse tėra tik telefono numeris, skambinimo laikas ir jo trukmė. Jokių pokalbio turinio detalių išklotinės neatskleidžia. Bet teismui to neužteko ir prašė pagrįsti tokį reikalavimą. Aiškinantis detalės, pasirodo, kad politikai po asmens duomenų apsaugos įstatymu slepiasi ne šiaip sau. Jie gina savo privilegijas, nes naudojasi tarnybiniais telefonais tarnybos metu ir asmeniniams pokalbiams!
Teismo salėje merui A. Čepononiui ir vicemerui K. Auguliui atstovavo savivaldybės administracijos juristas A. Matuzevičius. Jo pateikta gynybos argumentacija skundo pareiškėjui išmušė pagrindą iš po kojų. „Eksperto“ nuomone, paviešinus išklotines, bus atskleisti asmens duomenys. Arba paviešinta informacija bus naudojama „netikros“ informacijos kūrimui ir galimo politiko įvaizdžio menkinimui. Pavyzdžiui, politikas skambino į odos ir veneros ligos dispanserį, o visuomenėje iš karto apkalbos, kad neva politikas serga … sifiliu arba gonorėja. Arba blogiau, paskambino į laidotuvių namus, ir jau apkalbos, kad ruošiasi mirti. O jei skambintų į finansines paslaugas teikiančią instituciją, jau kalbėtų rajono gyventojai, kad Aušros aikštei bus paimta paskola, nes blogasis Ramūnas neskiria lėšų reprezentuoti Lietuvą. Bet kokios apkalbos pradėtų sklisti, jei tarp numerių atsirastų ir padidinto tarifo numeriai.
Telefoninis seksas yra kiekvieno asmens reikalas ir nei vienas asmuo neturi teisės į tai kištis, bet… Kai už tai moka mokesčių mokėtojai, žiniasklaidos pareiga informuoti visuomenę, kaip „efektyviai“ yra išnaudojami finansai, skirti administravimui, ir piliečių teisė apie tai žinoti. Nori viešas asmuo privatumo – tegul naudojasi savo asmeniniu telefonu.
Tačiau atsisakymo teikti telefono išklotinės priežastis tikriausiai paprastesnė. Prisimenant, kad kaltinamasis A. Čepononis rugsėjo mėnesį buvo paguldytas į ligoninę dėl įtariamo insulto, tai telefoninės išklotinės atskleistų įdomių detalių. Vienas iš pagrindinių ir pirminių insulto atpažinimo požymių yra sutrikusi kalbėsena. Bet daugybė skambučių iš tarnybinio mero numerio ir jų trukmė galėtų parodyti „nešvariąją“ politiko pusę. Gal tai tebuvo tik įsivaizduojamas insultas, bet vis gi labai reikalinga priežastis nenuvykti į teismo posėdį? Šiam klausimui rasti atsakymą gal net nebus lemta…
Marius Aleksiūnas
