Dar neseniai Radviliškio rajonas stebėjosi internete paskelbta melagiena apie neva Radviliškio Gražinos pagrindinėje mokykloje planuojamus apgyvendinti migrantus. Tuo metu melagystė buvo išaiškinta ir žmonės nurimo. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis kartu su kitų savivaldybių merais aiškinasi, ar Lietuvoje apgyvendinti maždaug 4110 migrantų bus paskirstyti po kitas savivaldybes. Tokiu atveju kiekvienai savivaldybei tektų pasirūpinti po maždaug 70 nelegalių migrantų gyvenimo sąlygomis.
Merų klausimai Vyriausybei
Išplėstinis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) posėdis vyko rugpjūčio 4 dieną, trečiadienį. Radviliškio rajono savivaldybės meras V. Simelis bei kitų savivaldybių vadovai suformulavo klausimus Vyriausybei apie tai, ko konkrečiai žadama imtis, tvarkantis su migrantų situacija. Merai akcentavo, kad, nors klausimus apie tai jie buvo pateikę beveik prieš mėnesį, ne į visus iki šiol gauti atsakymai. Situacija intensyviai rutuliojasi nepalankia linkme, todėl būtina jau dabar aptarti konkretų visų savivaldybių vaidmenį bei sąlygas, kuriomis jos gali prisidėti, valdant krizę. LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad savivaldybių vadovai turi imtis veiksmų, kad svarbūs sprendimai savivaldybių gyventojų neužkluptų netikėtai. Pasak jo, būtina jau dabar kalbėti apie atsarginį variantą, kai migrantai gali būti paskirstyti po visą šalį.
Kur dar bus apgyvendinti?
Šiuo metu nelegalūs migrantai apgyvendinti 8 savivaldybėse. Pagrindinis klausimas – ar planuojama nelegalius migrantus apgyvendinti ir kitose savivaldybėse? Savivaldybių vadovai jau anksčiau palaikė sprendimą, kad migrantai būtų apgyvendinti specialiai tam sukurtoje infrastruktūroje. Savivaldybės buvo įpareigotos migrantams suteikti patalpas tik dešimties dienų karantinavimosi laikotarpiui, tačiau, jam pasibaigus, atvykėliai iš kitų šalių vis dar gyvena jose.
Tikslintinos savivaldybių išlaidos
Savivaldybių, kuriose buvo apgyvendinti migrantai, merai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors preliminarus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas Finansų ministerijos buvo patvirtintas liepos 12 dieną, ne visos išlaidos jame buvo numatytos. Tai išlaidos, pritaikant negyvenamus pastatus migrantų apgyvendinimui, užtikrinant saugumą, apmokant darbuotojams už papildomą darbo krūvį. Finansų ministrė pažadėjo kompensuoti išlaidas „proto ribose“, bet nebuvo atsakyta į visus savivaldybėms kylančius klausimus. Manoma, kad būtų reikalingas patikslintas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, kuriame būtų atsižvelgta į savivaldybių praktines įžvalgas.
Migrantų gydymo klausimas
Kitas svarbus ir iki šiol neišspręstas klausimas – nelegalių migrantų gydymas. Pasienio savivaldybių vadovai teigė, jog migrantams ypač dažnai kviečiama greitoji pagalba, o tais atvejais, kai nustatoma rimta sveikatos problema, labai trūksta vertėjų, nes gydytojams sunku susikalbėti. Taip pat sudėtinga gauti dermatovenerologų, onkologų, psichiatrų bei kitų specialistų pagalbą, iki šiol neaišku, į kokias klinikas vežti pacientus su skubiomis sveikatos problemomis.
Bendradarbiavimas su rajonų gyventojais
Matydami gyventojų nerimą dėl savo saugumo, savivaldybių vadovai taip pat klausia, kokios pajėgos yra sutelktos pasienyje ir teritorijose, kuriose nelegalūs migrantai apgyvendinti, ar ketinama bendrauti ir aiškintis su gyventojais apie migrantų apgyvendinimą. „Kaip ir šios krizės pradžioje, taip ir dabar, savivaldybės pasirengusios prisidėti ją sprendžiant, tačiau, praėjus mėnesiui, esame vėl priversti patys kelti klausimus ir laukti atsakymų,“ – savivaldybių poziciją apibendrino M. Sinkevičius.
Radviliškio rajono meras V. Simelis tarėsi su kolegomis dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo savivaldybėse